XVIII–XIX a. didžiausią įtaką pasaulinei madai darė Prancūzija. Per šį ilgą laikotarpį mados keitėsi daug kartų ir netgi labai drastiškai: puošnius perukus mainė lygios šukuosenos, krinolinus – „graikiška“ apnuoginto kūno mada, o valdant Napoleonui vėl sugrįžo blizganti prabanga. Avalynė kito taip pat, bet bene saikingiausiai iš visų mados sričių.
Prancūzijos revoliucija privertė Europą keistis. Prasidėjęs modernizacijos procesas apėmė visas gyvenimo sritis, radosi vis daugiau naujovių. Svarbi tapo chemijos pramonė, kuri davė pradžią naujoms nuostabioms sintetinėms medžiagoms, tarp jų plastikui, dirbtiniam šilkui, viskozei. Pradėta pramoninė gatavų drabužių gamyba.
Sekant Vakarų Europos madų tendencijas, kito mados ir Lietuvoje. Keitėsi moterų apavo siluetas, forma, medžiagos ir apdaila. Jau XVIII a. pab. įsitvirtino bateliai aukštesne pakulne. Tokius ėmė avėti net išeiginiais drabužiais apsirengusios valstietės.
Be odinių, plito ir lengvi tekstiliniai bateliai, labai dažnai siuvami iš atlaso ar šilko, pritaikyti uždaroms patalpoms. Dažnai puošti rožėmis arba lelijomis (ankstyvojo rokoko detalė), kartais netgi plunksnomis, suvarstomi kaspinais arba užsegami dailiomis sagtelėmis. Žiemą kurpaitės būdavo išmušamos kailiu. Jodinėdamos ar eidamos pasivaikščioti moterys avėjo suvarstomus aulinukus iš minkštos odos.
Apie
XIX a. II p., laikantis pokylių madų, batus buvo stengiamasi siūti iš tokio paties audinio, kaip ir sukneles, derinti spalvas – buvo madinga, kad kostiumas sudarytų vientisą ansamblį.
XIX a. 9 deš., sutrumpėjus suknelėms, batai tapo matomesni. Vis dar buvo populiarūs ilgaauliai, suvarstomi, sagtimis ar gumomis susegami batai, gausėjo jų pasiūla ir modelių įvairovė.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |