Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
- Titulinis
- Lankytojams
- Virtualiosios parodos
- Virtuali Jono Nekrašiaus mobiliografijos paroda „Vienybės keliu su Ukraina“
Virtuali Jono Nekrašiaus mobiliografijos paroda „Vienybės keliu su Ukraina“
Apginkime Ukrainos laisvę!
Jonas NEKRAŠIUS
Vienybės keliu su Ukraina
2019 m. liepos mėnesį žurnalistų ir jų draugų būryje teko dalyvauti dešimties dienų žygyje „Vienybės keliasʼ19“ po Ukrainą, skirtą Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečiui. Šią ekspediciją organizavo Lietuvos žurnalistų sąjunga ir šios sąjungos Kelionių žurnalistų klubas. Žygio „Vienybės keliasʼ19“, surengto kartu su Ukrainos žurnalistais, tikslai buvo susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos raštijos tradicijomis: senąja kanceliarine rytų slavų kalba, lotynų, lenkų ir kitomis kalbomis sukurtais raštijos dokumentais, su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Ukrainos istorija, svarbiausiais jos istoriniais ir kultūriniais bruožais. Žygio metu ieškojome lietuvybės pėdsakų, susitikome su vietos žurnalistų bendruomenėmis, švietimo ir kultūros darbuotojais, muziejininkais, istorikais, menininkais, tautodailininkais, žurnalistais.
Žygio maršrutą sudarė: Vilnius–Liublinas–Voluinės Vladimiras–Zymnė–Luckas–Olyka–Klevanė–Rivnė–Ostrogas–Mežyricas–Korecis–Iziaslavas–Starokostiantynivas–Chmelnickis–Medžybižas–Sutkovicai–Podolės Kamenecas–Žvanecas–Chotinas, Černovcai–Verchovina–Jaremča–Ivano Frankovskas–Ternopolis–Zbaražas–Vyšnivecis–Kremenecis–Dubnas–Pidhirciai–Oleska–Zločevas–Sviržas–Staro Selas–Lvivas–Vilnius.
Ukraina – tai didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose – su Rusija, šiaurėje – su Baltarusija, vakaruose – su Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – su Rumunija ir Moldova.
Modernioji valstybės istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ji žinoma kaip Kijevo Rusia, tačiau XII a. iširo. Iškilus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, tapo jos dalimi, o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įtraukta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po sudėtingo kovų už šalies nepriklausomybę laikotarpio (1917-1921) Ukraina 1922 m. tapo viena iš SSSR respublikų. Nepriklausomybę Ukraina atgavo sugriuvus SSSR 1991 m.
Ukrainos nacionalinė vėliava – stačiakampis, suskirstytas į vienodo aukščio horizontalias dalis: viršutinę – žydrą ir apatinę – geltoną. Nuo 1992 m. sausio 19 d. oficialiai naudojamame Ukrainos herbe žydrame herbiniame skyde su auksiniu kraštu pavaizduotas auksinis trišakis. Ukrainiečiai gerbia ir puoselėja savo šalies nacionalinius simbolius, tradicijas ir papročius.
Nuo seno Lietuvą ir Ukrainą sieja istoriniai, kultūriniai ir tarpvalstybiniai ryšiai. Šias dvi valstybes sieja ne tik bendra istorija, bet ir kultūra, menas, literatūra. 1991 m. rugpjūčio 26 d. Ukraina pripažino Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. gruodžio 4 d. Lietuva – Ukrainos nepriklausomybę. 1991 m. gruodžio 12 d. abi šalys užmezgė diplomatinius santykius. Lietuvai Ukrainoje (nuo 2018) atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kyjive, generalinis garbės konsulas Lvive, garbės konsulai Bila Cerkvoje, Charkove, Chersone, Dnipre, Ivano Frankivske, Kyjive, Odesoje, Užgorode, Žytomyre. Ukrainai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje, ir garbės konsulai Klaipėdoje ir Kaune. Šiauliuose įregistruota asociacija „Karpatai“.
2002 m. spalio 29 d. įsteigta Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų, 2003 m. birželio 5 d. – Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo taryba. Veikia dvišalė (Lietuvos ir Ukrainos) ir trišalė (Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos) tarpparlamentinės asamblėjos, verslo forumai. Iki 2018 m. pasirašytos 24 Ukrainos ir Lietuvos vyriausybių sutartys ir susitarimai, Konsulinė konvencija (1995) ir Memorandumas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje (2008).
Ukraina yra unitarinė valstybė, suskirstyta į 24 sritis. Ji yra respublika su pusiau prezidentine sistema. Iš šalyje gyvenančių apie 46 mln. gyventojų 77,8 procentai yra etniniai ukrainiečiai, didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. Ukrainiečių kalba yra vienintelė valstybinė kalba. 1996 m. birželio 28 d. priimtas pagrindinis Ukrainos įstatymas (Konstitucija).
Šeštuoju šalies prezidentu 2019 m. tapo Volodymyras Zelenskis, tais pačiais metais vykusių Ukrainos prezidento rinkimų antrame ture aiškia persvara nugalėjęs buvusį šalies prezidentą Petro Porošenko.
Praėjus beveik dvejiems su puse metų nuo lietuvių žurnalistų žygio „Vienybės keliasʼ19“, visas pasaulis yra sukrėstas Ukrainą užklupusio karo ir Rusijos agresoriaus sukeltų griovimų ir žudynių šioje šalyje.
Esame tvirtai įsitikinę, kad Ukraina tikrai apgins savo laisvę ir valstybę, visi geros valios žmonės ir tautos padeda ir padės šiai šaliai išsaugoti laisvę ir suverenitetą. Šlovė Ukrainai!
Broliškai Ukrainos tautai ir jos didvyriškiems gynėjams skiriama Jono Nekrašiaus virtuali mobiliografijos paroda „Vienybės keliu su Ukraina“, kurią parengti padėjo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejus.
Įteikta,
2022 m. kovo 1 d.
