Venclauskių namai-muziejus (Vytauto g. 89, Šiauliai)

2023-03-17–10-01

Venclauskių namuose-muziejuje eksponuojama parodos „Šiaulių albumas“ dalis kviečia pažinti miesto dvasią: laisvą, veržlią, nepasiduodančią. Gal ši dvasia buvo užkoduota dar senojo Šiaulių metraštininko Petro Tarvainio, kuris rūpinosi Šiaulių simboliu tapusios bažnyčios statyba, raštuose, kur jis kalba apie vis atgimstantį ir iš pelenų pakylantį feniksą? Gal todėl, praėjus trims šimtmečiams, pasaulinio garso semiotikas, skaitęs ženklų kalbą, Algirdas Julius Greimas, apsigyvenęs Šiauliuose, teigia pajutęs savitą šio miesto dvasią ir savitą mitologiją. Ją kūrė daug šiauliečių kartų, pradedant nuo tų, kurie dar XVIII a. sukilo prieš Antano Tyzenhauzo reformas, siekusias materialinės gerovės, tačiau suvaržiusias žmonių laisves. Maištinga šiauliečių dvasia skatino juos kovoti už laisvę ir XVIII a. pab. – XIX a. vykusiuose sukilimuose prieš caro valdžią, o 1918–1919 m. nepriklausomybės kovose kvietė burtis į partizanų būrius ir patiems kovoti už savo laisvę. Įvairiomis pasipriešinimo formomis ši dvasia liko gyva ir sovietmečiu, kai mieste buvo aktyvus pogrindinis gyvenimas, pasireikšdavęs ir viešomis akcijomis. Dažnai šis pasipriešinimas reikšdavosi per kultūrinį gyvenimą, kurį šiauliečiai itin stengėsi puoselėti. Vien ką reiškė didžiosios Šiaulių gegužinės, subūrusios lietuvius šviesuolius ir buvusios vienu iš žingsnių kelyje į nepriklausomą valstybę. O „Kultūros“ bendrovė, kuri tarpukariu leido lietuviškus vadovėlius, rūpinosi užsienio autorių kūrinių vertimais į lietuvių kalbą, siekė sudaryti galimybę gimtąja kalba pažinti pasaulį. Ir šiandien, besilankydami įvairiose Lietuvos bažnyčiose, net neįtariame, kad daugelio jų puošyba – šiauliečio meistro Vlado Čižausko rankų darbas. Šiaulių istorija susipina iš daugybės nepaprastų istorijų, kurios atskleidžia laisvos dvasios miesto tapatybę ir savitumą.