Lankytojams

Atgal

Venclauskių namai-muziejus




2021 m.

Žymių Lietuvos šeimų ženklai Šiaulių berniukų gimnazijoje

Nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2022 m. sausio 23 d. Venclauskių namuose-muziejuje veikė paroda „Žymių Lietuvos šeimų ženklai Šiaulių berniukų gimnazijoje“.  Paroda buvo skirta Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos 170-mečiui.
 
1851 m. rugpjūčio 30 d. Šiauliuose įsteigta gimnazija pergyveno įvairius istorinius laikus ir pakitimus. Nuo atidarymo iki Pirmojo pasaulinio karo gimnazija vadinosi „Шавельская мужская гiмназия“ (iš rusų kalbos – Šiaulių vyrų gimnazija). Tai buvo klasikinė gimnazija, kur visi bendrojo lavinimo dalykai dėstyti rusų kalba. Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliuose pradėjo veikti lietuviška gimnazija, kuri 1923 m. buvo suvalstybinta ir pavadinta Šiaulių valstybine gimnazija. 1928 m., atsiskyrus berniukų ir mergaičių gimnazijoms (po karo jos dirbo vienose patalpose), gimnazijai suteiktas Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos pavadinimas. 1946 m. gimnazija pertvarkyta į vidurinę mokyklą ir pavadinta Juliaus Janonio vardu. 1996 m. mokymo įstaigai sugrąžintas gimnazijos statusas, dabar ji vadinasi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.

Per 170 metų gimnazijoje mokėsi ir dirbo daug įžymių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką gimnazijos, Šiaulių ir visos Lietuvos istorijoje. Su gimnazija susijusios ištisos garsios šeimos: Vileišiai, Biržiškos, Jakševičiai, Venclauskiai, Šalkauskiai, Zubovai, Janavičiai, Sondeckiai, Rimkai ir kt. Dažnai net kelios šeimos kartos, jų istorija, gyvenimai ir veikla siejasi su gimnazija – tai ir atsispindi atidaromoje parodoje. Lankytojams pristatomos ne tik šeimų istorijos, bet ir jų tarpusavio sąsajos, reikšmė Šiauliams ir Lietuvos valstybei.

Neatsitiktinė parodos eksponavimo vieta – Venclauskių namai. Gimnazija pastatyta bajoro Jono Jakševičiaus (Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės tėvo) Šiaulių miestui dovanotame sklype. Žymūs lietuvių tautinio atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjai, švietimo ir kultūros mecenatai, visuomenininkai Stanislava ir Kazimieras Venclauskiai visada rūpinosi gimnazija, dalyvavo ją atkuriant 1918 m., daugybė jų globotinių galėjo nemokamai mokytis gimnazijoje (privilegija už J. Jakševičiaus dovanotą sklypą gimnazijai), šeima finansiškai rėmė nepasiturinčių mokinių studijas gimnazijoje. K. Venclauskis 1919–1920 m. pats dėstė gimnazijoje, o jo sutuoktinė Stanislava aktyviai dalyvavo gimnazijos tėvų komiteto veikloje.

Parodos organizatorius – Šiaulių ,,Aušros“ muziejus, partneris – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.  Parodą iš dalies finansavo Šiaulių miesto savivaldybė.
Jūratės Jukštienės personalinės tapybos darbų paroda „Lieka žydėti“
2021 m. birželio 9 d. Venclauskių namuose (Vytauto g. 89, Šiauliai) atidaryta Dailės studijos suaugusiems Šiauliuose įkūrėjos bei vadovės, plenerų organizatorės Jūratės Jukštienės personalinės tapybos darbų paroda „Lieka žydėti“.
Muziejuje eksponuojami darbai, sukurti tapybos magistro studijų Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete metu (2020–2021 m.). Jie sukurti ne dažnai taikoma technika – tapyti gėlėmis, iš jų išgaunant autentiškas spalvas ir išskirtinius raštus.
J. Jukštienė pasakoja: „Gamta – pagrindinis ir svarbiausias elementas mano paveikslų kūrime, ji sugrąžina prie ištakų ir pasiūlo naują kūrybos formą. Ši nauja kūrybinė plastika, tapybos transformacija, atsivėrę naujumo slėpiniai – tai kintantis pasakojimas, pasitelkiant savo išjautimą, nuojautą, patyrimą. Žavesys gamtos įvairiapusiškumu kūrybos procese užburia. Paliekama įtrintų gėlių žymė popieriuje galutinai pavergia. Mokausi tylėti, kai kalba gamta. Pievoje susirenku savo teptukus ir dažus – gėlių žiedus. Imu vieną gamtos man suteiktą teptuką ir braukiu per baltą popieriaus lapą. Suku, tepu, trinu. Pati gamta įsigeria į popierių atiduodama visą save. Pasirenku tyrinėti kiekvieno augalo paliekamą žymę drobėje. Taip išgyvenu gamtos dvasinę prozą. Kiekvienas paveikslas – vis kito augalo veidas. Konvertuodama gyvą kūriniją į kitą laikmeną, mėgaujuosi procesu, naujais plastiniais ir spalviniais atradimais. Gėlės žydi trumpą laiką, mano kūriniuose jos lieka žydėti.“
Paroda Venclauskių namuose veikė iki birželio 27 d.

2022 m.

Paroda „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“
2022 m. vasario 1 d.–gegužės 29 d. d.  Venclauskių namuose-muziejuje veikė paroda „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“. Joje buvo pristatomos tarpukario šviesuolių šeimos ir atskleidžiamos žinomų to meto Lietuvos šeimų istorijos.  

Dabartiniai Venclauskių namai-muziejus anksčiau priklausė garsiesiems šiauliečiams Stanislavai ir Kazimierui Venclauskiams – aktyviai, visuomeniškai tarpukario inteligentų šeimai, tad į jų namus atkeliauja jų pačių ir jų amžininkų gyvenimą atspindinti paroda. Kaip sako parodos rengėjai, „inteligentų šeima – tai veikliausia to meto visuomenės ląstelė, savo veikla ir gyvenimo būdu kūrusi standartus įvairiose gyvenimo srityse. Jei tautinis ir pilietinis inteligentų susivokimas yra gana plačiai aptartas filosofų ir istorikų, tai kasdienybės istorija vis dar laukia savo tyrinėtojų. Ši paroda yra nedidelis bandymas pažvelgti į privačią lietuvių inteligentų namų erdvę ir patyrinėti materialiosios kultūros elementus. Kokie šeimos rate buvo valstybės vyrai ir moterys, kaip jie derino atsidavimą Tėvynei, tautai, savo darbui ir šeimai, kaip jie auklėjo vaikus, kokius tikslus jiems kėlė, kokius lūkesčius į juos dėjo – daugybė klausimų, į kuriuos sunku vienareikšmiškai atsakyti. Parodos rengėjai, ieškodami atsakymų, inteligentų kasdienio gyvenimo vaizdinį bandė sudėlioti kaip mozaiką – iš atsiminimų, laiškų, fotografijų, to meto spaudos“. Parodoje sužinosime ne tik apie visuomenines, politines, kultūrines ir kt. inteligentų veiklas, bet ir žvilgtelėsime į kitą šių šeimų pusę, gerokai rečiau matytą viešojoje erdvėje. Šeimyninis gyvenimas, vestuvės, tarpukariu besiformavusios naujos vaikų auklėjimo nuostatos ir tendencijos, šeimų laisvalaikio pomėgiai, atostogų poilsis, užfiksuotos žaismingos gyvenimo akimirkos iš įvairių iškylų, žygių, kelionių. Parodoje galėsite išvysti garbius tarpukario asmenis su savo šeimos nariais namuose, asmenines jų šventes, šeimų susibūrimus prie šventinių stalų, taip pat sužinoti, kaip naujos vakarietiškos mados keitė namų interjerą ir pan. Parodos rengėjų pasirinktos politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų, akademinio pasaulio atstovų, diplomatų, karininkų, medicinos darbuotojų, pedagogų, menininkų šeimos – Smetonų, Stulginskių, Grinių, Tūbelių, Vailokaičių, Venclauskių, Galaunių, Darių, Lozoraičių, Šalkauskių, Jablonskių, Landsbergių, Janulaičių, Dvarionų, Sruogų, Petrauskų, Žmuidzinavičių, Zubovų, Didžiokų, Zikarų ir kt. – reprezentuoja inteligentų šeimų kasdienybę.

XX a. tarpukaryje vyko pokyčiai visuomenės ir šeimos gyvenime. XIX a. lietuvių šeimas, kurias sudarė kelios kartos, gyvenančios po vienu stogu, keitė kitokio tipo šeimos – modernios, sukurtos vienos kartos atstovų. Tuo metu pradėjo formuotis kitoks požiūris ir į vaikų auklėjimą. Paroda kviečia atsigręžti atgal ir ne tik pažinti tarpukario gyvenimo būdą, bet ir pamąstyti apie tai, kad pasaulis niekada nestovi vietoje, nuolat keičiasi.

Parodos organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune
Paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“

2022 m. birželio 21 d.-liepos 31 d. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) veikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, skirta šio pogrindinio leidinio 50-mečiui. 

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika – ilgiausiai leistas, plačiausiai pasklidęs, persekiojamos, bet nepalūžusios Bažnyčios simboliu tapęs pogrindinis žurnalas, kurio ištakos – slapti veiklių Lietuvos kunigų susirinkimai. Pirmasis leidinio numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Simno miestelyje. Leidinio redaktoriumi, leidybos koordinatoriumi tapo vienas Vilkaviškio vyskupijos veiklių kunigų sambūrių neoficialių vadovų – kunigas Sigitas Tamkevičius (dabar – Kauno arkivyskupas emeritas), iki savo arešto 1983 m. Kronikos leidimą organizavęs Simne ir Kybartuose. 1983–1989 m. Kronikos leidimui vadovavo kunigas Jonas Boruta SJ (dabar – Telšių vyskupas).

Nepaisant KGB persekiojimų ir represijų, palietusių dešimtis įkalintų ir šimtus šantažuotų Kronikos bendradarbių ir platintojų, Kronika buvo reguliariai leidžiama iki pat laisvės atgavimo. Iki Atgimimo išėjo 81 Kronikos numeris (paskutinis – 1989 m. kovo 19 d.). JAV lietuvių pastangomis visi Kronikos numeriai išleisti dešimties tomų rinkiniu (neįskaitant leidimų užsienio kalbomis).

Venclauskių namuose-muziejuje eksponuojamą parodą sudarė dvylika stendų, kuriuose atskleistos šešios temos: „Ištakos“, „Turinys“, „Leidyba ir platinimas“, „Kelias į Vakarus“, „Sekimas ir represijos“, „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje“. Parodos temos pasakoja apie Kronikos gimimą, pasiaukojantį kunigų, vienuolių ir pasauliečių darbą, slaptą leidinio kelią į Vakarus, sklaidą Vakarų žiniasklaidoje ir vaidmenį kovoje už tikinčiųjų ir žmogaus teisių suvaržymus Sovietų Sąjungoje, KGB bandymus susidoroti su pogrindinio leidinio leidėjais ir platintojais.

Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvių katalikų religinės šalpos archyvo, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filialo archyvo, Kauno arkivyskupijos muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, privačių asmenų – Gintės Damušytės, Onutės Grigaitės, Jono ir Elenos Dainauskų, Jolantos Noreikienės, Romualdo Juknelevičiaus – archyvų ir fotografų Juozo Žvinakevičiaus ir Gedimino Kanapicko nuotraukos.

Paroda „Kartą skautas – visad skautas: skautų judėjimas Šiauliuose ir pasaulyje“
2022 m. liepos 7 d.-lapkričio 13 d. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytuato g. 89, Šiauliai) veikė paroda „Kartą skautas – visad skautas: skautų judėjimas Šiauliuose ir pasaulyje“, skirta Gražbylės Venclauskaitės 110-osioms gimimo metinėms. 

Skautybė – tai idėja, kuri gyvuoja beveik 115 metų ir vienija įvairaus amžiaus žmones visame pasaulyje. 1907 m. Robertas Baden-Powellis suorganizavo eksperimentinę berniukų stovyklą ir joje pritaikė specialią ugdymo programą. Tai tapo skautų judėjimo pradžia. 1908 m. oficialiai įkurtas skautų judėjimas, kuris sulaukė didžiulio susidomėjimo, ypač į jį įsitraukė jaunimas ir vaikai. 1918 m. šis judėjimas pasiekė Lietuvą, kur Petro Jurgelevičiaus-Jurgėlos iniciatyva tų metų rudenį Vilniuje buvo įkurti pirmieji skautų vienetai. Greitai judėjimo idėjos išplito Kaune, Rietave, Šiauliuose ir kituose miestuose.

Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių namai garsėjo kaip vieta, kurioje tarpukariu visuomet buvo laukiami ir mielai priimami skautai. Šie namai buvo vadinami ne tik Šiaulių, bet ir Žemaitijos skautų būstine. S. Venclauskienė su dukromis Danute, Gražbyle ir kone visais augintais vaikais buvo įsitraukę į skautų judėjimą. Jie aktyviai dalyvavo Šiaulių ir Lietuvos skautų veikloje – sueigose, renginiuose, iškylose, stovyklose. Kai kurie iš jų padėjo lietuvių skautybės pamatus.

Jaunesnioji Venclauskių dukra Gražbylė Venclauskaitė žinoma kaip aktyvi tarpukario Šiaulių skautų veikėja – Mirgos draugovės draugininkė, Šiaulių rajono tunto adjutantė, Šiaulių skaučių tunto vadė. Studijų metais ji buvo įsitraukusi į Kaune įsikūrusio Lietuvos skaučių štabo veiklą, taip pat atstovavo Lietuvos skautams tarptautinėse stovyklose, mokymuose ir kitur. G. Venclauskaitė – ne tik tarpukario skautė, bet ir asmenybė, kuri sujungė dvi skirtingas epochas. 1940 m. sovietai Lietuvoje uždraudė skautų judėjimą. 1988–1989 m. skautai pamažu pradėjo atgimti. G. Venclauskaitė buvo viena iš tų, kuri 1990 m. padėjo atkurti skautų judėjimą ne tik Šiauliuose, bet ir Žemaitijoje. Jos iniciatyva apie 1989 m. pradėti burti skautai Šiauliuose, o vėliau ji teikė visokeriopą pagalbą ir paramą skautų judėjimui Lietuvoje. 2022 m. minimos G. Venclauskaitės 110-osios gimimo metinės.


Eksponuojama paroda sugrąžino skautišką dvasią į Venclauskių namus. Parodos rengėjai – Šiaulių skautai. Kuruojami muziejininkų, būrelis skautų parengė parodos koncepciją, surinko ir susistemino medžiagą, sukūrė savitą parodos dizainą. Lankytojai parodoje buvo kviečiami susipažinti su skautų istorija, esminiais skautybės principais ir bruožais, pagrindine veikla ir kitomis judėjimo subtilybėmis.

Parodos organizatorius – Šiaulių ,,Aušros“ muziejus, partneriai: Žemaitijos skautų organizacijos Šiaulių šv. Jurgio skautų draugovė, Lietuvos skautijos Šiaulių skautų tuntas. Parodą iš dalies finansavo Šiaulių miesto savivaldybė.


2023 m.

Fotomenininko Stanislovo Žvirgždo paroda „Lietuvos peizažai“

Venclauskių namuose-muziejuje 2023 m. sausio 12 d.–vasario 26 d. veikė fotomenininko Stanislovo Žvirgždo paroda „Lietuvos peizažai“ iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, pristatanti menininko kūrybą.

Fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas gimė 1941 m. Balbieriškyje, Prienų r. Po studijų Vilniaus valstybinime universitete, Liaudies meno institute Maskvoje, S. Žvirgždas apsigyveno Vilniuje (nuo 1981 m.). Už darbus jam 1992 m. suteiktas nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) garbės vardas, 2004 m. jis tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. Menininko kūriniai saugomi Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose. S. Žvirgždo darbų saugoma ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose. Dalį jo kūrinių lankytojai gali pamatyti parodoje Venclauskių namuose-muziejuje, atskleidžiančioje menininko labiausiai pamėgtą žanrą – peizažą. Šis žanras tapo svarbiausia S. Žvirgždo kūrybos sritimi, kurią jis puoselėja daugiau nei keturis dešimtmečius. Nuoseklus darbas, fotografijos technologijos išmanymas leido kūrėjui pasiekti itin aukšto meistriškumo ir įgalino jį perteikti žiūrovui gamtos nuotaikas, sudaryti galimybę pajusti akimirkos subtilumą. S. Žvirgždo kūryboje jaučiama istorinės fotografijos įtaka. Pasak menotyrininkų, S. Žvirgždo peizažuose atsikartoja tarptautinis piktorializmo stilius (tapybą imituojantis fotografijos stilius, ypač populiarus XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje). Jo darbuose perteikiama idealizuota gamta be civilizacijos ženklų, o peizažai su išskirtais planais, išryškintomis detalėmis primena grafikos piešinius.

Parodoje kvietėme susipažinti su peizažais iš svarbiausių menininko kurtų darbų serijų: „Lietuviški peizažai“, „Vilniaus panoramos“ ir kt.

Fot. Stanislovas Žvirgždas, Vilniaus peizažas, apie 2000 m.
Paroda „Olegas Truchanas – šiaulietis, tapęs Australijos legenda“

2023 m. birželio 30d.–rugsėjo 17 d. Venclauskių namuose-muziejuje veikė paroda „Olegas Truchanas – šiaulietis, tapęs Australijos legenda“.

 Olegas Truchanas gimė Šiauliuose, mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, kurią baigė 1941 m. Augdamas šalia Talkšos ežero, O. Truchanas nuo mažens įsitraukė į vandens sporto veiklas, išmoko plaukti, vėliau pradėjo buriuoti Rėkyvos ežere. Buriavimas sekėsi – jis buvo išrinktas atstovauti Lietuvai jachtų regatoje 1940-ųjų Tokijo olimpinėse žaidynėse, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Baigiantis karui, O. Truchanas pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. emigravo į Australiją.
Naujam atvykėliui buvo pasiūlytas darbas Tasmanijoje, cinko kompanijoje. Tad Olegas įsikūrė šioje saloje, kur gyvendamas susižavėjo laukine Tasmanijos gamta, rengė žygius į vietoves, kur dar nebuvo įžengęs joks žmogus. Ekspedicijose O. Truchanas fotografuodavo žmogaus nepaliestą gamtą, grįžęs skaitė viešas paskaitas ir įvairiais būdais ragino saugoti unikalią gamtą. Ypatingai daug jis padarė siekdamas apsaugoti Pederio ežerą ir Gordono upę nuo ekonominių interesų vedamos žmogaus veiklos. Savo gamtosaugine veikla O. Truchanas išgarsėjo Australijoje.

Deja, 1972 m., susiruošęs į kelionę Gordono upe, O. Truchanas žuvo. Tačiau jo kova už gamtos išsaugojimą Australijoje atsimenama ir šiandien. O. Truchano vardas suteiktas retų pušų miškui prie Denisono upės, jo vardu pavadintas Australijos vakaruose stūksantis kalnas, Strano turizmo informacijos centro muziejuje eksponuojamas O. Truchano atminimui skirtas paminklas.

Prisimenant jo gyvenimą ir darbus, leidžiamos knygos, organizuojamos ekspedicijos, parodos. Visos šios temos atsiskleidė Venclauskių namuose-muziejuje eksponuojamoje O. Truchanui skirtoje parodoje. Joje buvo pristatomos advokato, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Jono Nekrašiaus, daugelį metų tyrinėjančio O. Truchano veiklą, keliavusio jo pėdsakais Tasmanijoje, sukaupta medžiaga. Parodos atidaryme J. Nekrašius pristatė savo tyrinėjimus, plačiau papasakojo apie O. Truchano gyvenimą ir veiklą. Renginyje taip pat koncertavo O. Truchano mokyklos – Šiaulių berniukų gimnazijos (dabar Juliaus Janonio gimnazijos) – gimnazistai.

 
Parodos kuratorius Jonas Nekrašius
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus
Parodą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė
Paroda „Šiaulių albumas“ Apie laisvos dvasios miestą

2023 m. kovo 28 d.–spalio 1 d. Venclauskių namuose-muziejuje veikė paroda „Šiaulių albumas“. 

Paroda „Šiaulių albumas“ – tai bandymas permąstyti miesto tapatybę, apibendrinti praeities kartų bei šiandienos tyrėjų įžvalgas ir miesto temai dedikuotas Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatų kolekcijas, kurių ekspoziciją parodoje papildė kitų institucijų saugomi ar autorių paskolinti kūriniai.

VENCLAUSKIŲ NAMUOSE-MUZIEJUJE – DĖMESYS MIESTO DVASIAI: LAISVAI, VERŽLIAI, NEPASIDUODANČIAI

Venclauskių namuose-muziejuje eksponuojama parodos „Šiaulių albumas“ dalis kvietė pažinti miesto dvasią: laisvą, veržlią, nepasiduodančią. Gal ši dvasia buvo užkoduota dar senojo Šiaulių metraštininko Petro Tarvainio, kuris rūpinosi Šiaulių simboliu tapusios bažnyčios statyba, raštuose, kur jis kalba apie vis atgimstantį ir iš pelenų pakylantį feniksą? Gal todėl, praėjus trims šimtmečiams, pasaulinio garso semiotikas, skaitęs ženklų kalbą, Algirdas Julius Greimas, apsigyvenęs Šiauliuose, teigia pajutęs savitą šio miesto dvasią ir savitą mitologiją. Ją kūrė daug šiauliečių kartų, pradedant nuo tų, kurie dar XVIII a. sukilo prieš Antano Tyzenhauzo reformas, siekusias materialinės gerovės, tačiau suvaržiusias žmonių laisves. Maištinga šiauliečių dvasia skatino juos kovoti už laisvę ir XVIII a. pab. – XIX a. vykusiuose sukilimuose prieš caro valdžią, o 1918–1919 m. nepriklausomybės kovose kvietė burtis į partizanų būrius ir patiems kovoti už savo laisvę. Įvairiomis pasipriešinimo formomis ši dvasia liko gyva ir sovietmečiu, kai mieste buvo aktyvus pogrindinis gyvenimas, pasireikšdavęs ir viešomis akcijomis. Dažnai šis pasipriešinimas reikšdavosi per kultūrinį gyvenimą, kurį šiauliečiai itin stengėsi puoselėti. Vien ką reiškė didžiosios Šiaulių gegužinės, subūrusios lietuvius šviesuolius ir buvusios vienu iš žingsnių kelyje į nepriklausomą valstybę. O „Kultūros“ bendrovė, kuri tarpukariu leido lietuviškus vadovėlius, rūpinosi užsienio autorių kūrinių vertimais į lietuvių kalbą, siekė sudaryti galimybę gimtąja kalba pažinti pasaulį. Ir šiandien, besilankydami įvairiose Lietuvos bažnyčiose, net neįtariame, kad daugelio jų puošyba – šiauliečio meistro Vlado Čižausko rankų darbas. Šiaulių istorija susipina iš daugybės nepaprastų istorijų, kurios atskleidžia laisvos dvasios miesto tapatybę ir savitumą.

Paroda „Modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“

2023 m. rugsėjo 24 d.–2024 m. kovo 3 d. Venclauskių namuose-muziejuje veikia paroda „Modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“.

Paroda „Modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“ pasakoja apie tarpukario architektūrą, kuri tuo laikotarpiu puošė miestą ir išliko iki šių dienų. Ši architektūra labai vertinga. Kauno modernizmo pastatų vertė ir išskirtinumas buvo pripažintas pasauliniu mastu – jie įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Šios architektūros pastatais gali didžiuotis ir Šiauliai. Vienas iš Lietuvos tarpukario modernizmo architektūros kūrėjų buvo Karolis Reisonas, 1922–1930 m. dirbęs vyriausiuoju Šiaulių miesto inžinieriumi. Vienas iš jo Šiauliuose suprojektuotų pastatų – Venclauskių namai-muziejus.

Parodoje veiklų ras visa šeima. Ji sudaryta iš trijų skirtingų erdvių: Modernizmo miestelio, Maketų kambario ir Požeminio pasaulio. Kiekviena jų pristato Šiaulių tarpukario modernizmo ypatybes ir architektūros bei urbanizacijos procesus: pirmoje erdvėje vaikai susipažins su modernizmo architektūra ir tarpukario laikmečiu, ties naujus kelius ir kils su liftu į dangoraižio aukščiausią aukštą. Maketų kambaryje kviesime patiems projektuoti, statyti miestus, namus ir kurti jų maketus. Taip, kaip tai daro tikri architektai! O nusileidę į požeminį pasaulį vaikai prisilies prie inžinerinių sprendimų ir į pastatus ties vandentiekio tinklus.

Parodoje derinama žaisminga patirtis ir praktinė edukacija. Instaliacijos, žaislai, dirbtuvių stalai kvies lankytojus įsitraukti į veiklą ir pažinti architekto profesiją. Kurdami, statydami, įsitraukdami į kūrybinį procesą, vaikai patys galės pasijusti architektais. Aplinka kvies žaisti – projektuoti ir statyti namus, tiesti kelius, sodinti medžius, pažinti istoriją ir tarpukarį. Kurti naujus pasaulius ir erdves žmogui – kaip kadaise architektai sukūrė Šiaulių miestą

Parodos autorė kaunietė architektė Eglė Januškienė kuria parodas, orientuotas į mažuosius muziejaus lankytojus. Jos sukurta Kauno modernizmą pristatančia paroda džiaugėsi lankytojai Kauno miesto Galaunių namuose-muziejuje. O šiais metais architektė maloniai sutiko sukurti parodą apie Šiaulių modernizmo architektūrą. Kaip sako parodos autorė, Lietuvos modernizmo pastatai „ <...> tai unikalūs architektūrinės, urbanistinės ir istorinės raidos pavyzdžiai išsiskiriantys iš visų pasaulio modernizmo pastatų. Norisi, kad žmonės suprastų šios architektūros vertę, negriautų jos. Tikiu, kad jei apie šiuos svarbius dalykus pradėsime mokyti vaikus nuo mažens, jie užaugs savą kraštą mylinčiais ir puoselėjančiais, saugančiais žmonėmis“.

Parodos idėjos autorė ir architektė Eglė Januškienė (Mažasis architektas), asistentės: Ieva Stulpinaitė, Ugnė Girkontaitė

Techniniai sprendimai:

Instaliacijos – Eugenijus Sakavičius (Metalo klasika, UAB „Saulėti skoniai“), pjovimas ir graviravimas lazeriu – „Gift4u“, teksto redagavimas – Ilona Petrovė, spauda ant medžio – „Adgo reklama“
Žaislai: „Žaislų miškas“, „Medinis arkliukas“, „Eduko.lt“

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Rėmėjos: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

Paroda „Tegul sklinda tautoje Vlado Pūtvio idėjos“
2023 m. spalio 6 d. sukanka 150 metų, kai Rygoje, dvarininkų Rapolo Putvinskio ir Idalijos Broel-Pliaterytės šeimoje gimė Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873–1929). Ši asmenybė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, kaip visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys, žuvininkystės vystytojas, rašytojas, Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjas ir vadas. LR Seimas šiuos metus paskelbė V. Putvinskio-Pūtvio metais.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas didžiulis Putvinskių šeimos archyvas, kuris yra įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Tad paroda – neeilinė galimybė susipažinti su šiuo išskirtiniu archyvu. Beveik penkiasdešimt metų slėptas po žeme, išlikęs, atrodytų, neįmanomomis aplinkybėmis, archyvas šiandien tarsi simbolizuoja atminties galią. 1940–1944 m. šį archyvą Putvinskių šeimos nariai paslėpė su viltimi, kad jis bus išsaugotas vėl atgimsiančiai nepriklausomai Lietuvai. Archyve rasta knyga su V. Putvinskio-Pūtvio dukros Sofijos įrašu: „Kai vėl atgys Nepriklausoma, brangus broli lietuvi, kurs surasi šiuos suslėptus dokumentus, 
panaudok juos, kad išpopuliarinti Tautoje Vlado Pūtvio idėjas“. Viltys išsipildė – Lietuva atgimė, archyvas buvo surastas, o jame slėpti V. Putvinskio-Pūtvio rankraščiai šiandien skleidžia jo idėjas, kalba apie jo siekius ir įvairiapusę veiklą, perteikia jo epochos vertybes, kalba apie nepriklausomą Lietuvą ir ją kūrusius žmones. Laiko, drėgmės, aplinkos sąlygų išblukintos, pažeistos, tačiau išlikusios vertybės tik sustiprina įspūdį apie trapią, o kartu ir nesunaikinamą atmintį. Sofijos Pūtvytės įrašas tapo parodos koncepcijos pagrindu ir buvo panaudotas parodos pavadinime.

Muziejaus parengta paroda pasakoja apie V. Putvinskį-Pūtvį ir jo šeimą, artimuosius, bendražygius, jų gyvenimą, veiklą. Parodoje atskleidžiama daugialypė V. Putvinskio-Pūtvio asmenybė, parodant jį gyvenamojo laikotarpio kontekste. Jo asmenyje tarsi susijungia kelios epochos, kai dvarininkas, kilęs iš lenkiškosios tradicijos šeimos, apsisprendžia būti lietuviu ir drąsiai imasi iniciatyvų, keičiančių ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvenimus.
Paroda veikė: 2023 m. spalio 13 d. – 2024 m. balandžio 21 d.

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.

Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.

Sutinku
Parinktys