Lankytojams

Atgal

Šiuo metu veikiančios parodos




Chaimo Frenkelio vila-muziejus (Vilniaus g. 74, Šiauliai)

Paroda „ŠAM – 101: pirmųjų kolekcijų pėdsakais. Dvarų kultūros paveldas“
Nuo gruodžio 3 d. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje eksponuojama parodos dalis „Dvarų kultūros paveldas“ supažindina lankytojus su „Aušros“ muziejuje sukaupta išskirtine dvarų kultūros paveldo kolekcija bei jos patekimo į muziejų aplinkybėmis. Parodoje apžvelgiamos kryptingos muziejaus pastangos tarpukariu aktualizuoti dvarų kultūrinio palikimo reikšmę, pristatomas 1940–1943 metais nacionalizuotuose dvaruose organizuotas kultūros vertybių registracijos ir apsaugos procesas bei „Aušros“ muziejaus vaidmuo jame.

Parodoje  eksponuojamos dvarų kultūros vertybės iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių – nuo Beržėnų dvaro raktų iki vertingų XVIII–XIX a. porceliano dirbtinių, paveikslų, skulptūrų, baldų. Kai kurios iš šių vertybių visuomenei  pristatomos pirmą kartą. Parodoje sukurta stilizuota dvaro interjero rekonstrukcija atspindi XIX a.–XX a. I p. Šiaurės Lietuvos regiono dvarų vaizdą, to meto bajorų kasdienybę, jų meninį skonį ir išsilavinimą, domėjimąsi Vakarų Europos kultūros naujovėmis ir reikšmingai papildo Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje veikiančią ekspoziciją „Provincijos dvaras ir miestas XIX a. vid. – XX a. vid.“.

Paroda Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje eksponuojama iki 2025 m. balandžio 13 d.

Parodos „ŠAM – 101: pirmųjų kolekcijų pėdsakais. Dvarų kultūros paveldas“ kuratorė – Jūratė Kaučikaitė, tekstų autorė – Jovita Vilimaitienė.
Parodos dizainas – UAB ZET-A-ZET. Parodos komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius.
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Rėmėja – LR Kultūros ministerija

Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai)

Ričardo Dailidės personalinė fotografijų paroda

Fotografijos muziejuje 2025 m. kovo 6 d. – balandžio 6 d. veikia Ričardo Dailidės (g. 1937 m.) personalinė fotografijų paroda.

Ekspozicijoje pristatomi 20 a. 7–9 dešimtmečiais sukurti reportažiniai darbai, atskleidžiantys autoriaus siekį fiksuoti autentišką kasdienybę įvairiuose pasaulio kraštuose. R. Dailidės kūriniuose dominuoja tiesioginis stebėjimas ir realių įvykių dokumentavimas, vengiant meninio inscenizavimo ar specialios režisūros. Parodos lankytojams pristatomos fotografijos, užfiksuotos Dagestane, Kuboje bei Lietuvoje, kuriose kiekviena nuotrauka pasakoja savo istoriją – nuo vietinių žmonių gyvenimo fragmentų iki socialinių permainų ženklų.

Autoriaus nuotraukose galima aptikti tiek paprastų kasdienybės akcentų, tiek reikšmingų lūžių, ženklinančių visuomenės virsmus. Nors geografija plati, kūrinius vienija nuoširdus susidomėjimas žmogumi ir aplinka, troškimas kuo tiksliau perteikti gyvenimo tikrovę, nepagražintą perteklinėmis meninėmis priemonėmis.

R. Dailidės fotografijos buvo pristatytos, pelnė apdovanojimų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, JAV, Brazilijoje, Kuboje – tokiu būdu autoriaus kūrybos matomumas išplėtotas pasauliniu mastu.

Ši paroda atskleidžia R. Dailidės reportažinio stiliaus vertingumo reikšmę, kviesdama žiūrovus susimąstyti apie tai, kaip fotografija gali išsaugoti gyvus visuomenės pokyčių liudijimus. Autoriaus gebėjimas įsižiūrėti į gyvenimo kasdienybę paverčia jo darbus ne tik vizualiu archyvu, bet ir gyvu pasakojimu apie laikmetį, kuris nuolat kinta.

Parodoje eksponuojami R. Dailidės kūriniai iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus – Fotografijos muziejaus rinkinio, Lietuvos fotomenininkų sąjungos kolekcijos bei paties autoriaus asmeninio archyvo.

Apie autorių

Šiaulietis fotomenininkas Ričardas Dailidė daugeliui pažįstamas kaip aktyvus kūrėjas ir veiklus, pilietiškas visuomenininkas. Kūrybinio kelio pradžioje išbandęs scenos meno sritį galiausiai pasirinko fotografiją ir lieka jai ištikimas iki šiol.

Nors fotografijai galėjo skirti tik laisvalaikį nuo pagrindinės profesinės veiklos, per daugiau kaip 5 kūrybinės veiklos dešimtmečius R. Dailidė sukūrė įsimintinus fotografijų ciklus: „Laikas eina per miestą“, „Užgavėnės Kurtuvėnuose“, „Prarasti laiko labirintai“, „Lietuvos atgimimo kronika“, „Kolegos“, „Gyvenimas džiaze“, „Langas į Kubą“ ir kt., surengė kelias dešimtis personalinių parodų, dalyvavo daugelyje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Fotomenininkas pelnė per 30 apdovanojimų parodose ir konkursuose: „Fotografuoja medikai“ (Baltarusija, 1980), „Objektyvas ir gyvenimas“ (Rusija, 1984), „Kolegos“ (Šiauliai, 1986) ir kt. 2011 m. A. Dailidė buvo tarp autorių, pristatytų Lietuvos paviljone Venecijos bienalėje Dariaus Mikšio projekte „Už baltos užuolaidos“.

Jo kūryba pristatyta Lietuvos fotografijos almanachuose, metraščiuose, albumuose bei autoriniuose leidiniuose „Kryžių kalnas“ (1993 m.), „Laiko labirintuose“ (2007 m.). R. Dailidė taip pat yra parengęs ir publikavęs recenzijų, interviu, apžvalgų apie fotografiją. Autorius nuo 1973 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, ilgametis šios organizacijos valdybos narys.

2002 m. R. Dailidė išrinktas Šiaulių miesto metų fotografu. Už ilgametę kūrybinę veiklą, surengtas personalines parodas, fotografijos propagavimą buvo apdovanotas Šiaulių miesto kultūros ir meno premijomis (2002, 2007 ir 2017 m.). Už nuopelnus fotografijos srityje R. Dailidei įteiktas Šiaulių apskrities viršininko Garbės ženklas (2007 m.).

Parodos kuratorius – Valentyn Odnoviun

Parodos komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus

Partneris – Lietuvos fotomenininkų sąjunga


Šiaulių istorijos muziejus (Aušros al. 47, Šiauliai)

Parodos „ŠAM – 101: pirmųjų kolekcijų pėdsakais. Etninės kultūros paveldas“
Šiaulių „Aušros“ muziejus buvo įkurtas prieš daugiau nei 101-erius metus – 1923 m. kovo 11 d., švenčiant pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 40-metį, ir pavadintas tuo pačiu vardu. Per intensyvios veiklos šimtmetį gausius ir turtingus eksponatų rinkinius sukaupęs muziejus, aktualizuoja pirmąsias muziejaus kolekcijas bei jų formavimo kryptis ir atidaro parodą „ŠAM – 101: pirmųjų kolekcijų pėdsakais“.
 
Šiaulių istorijos muziejuje eksponuojamoje parodoje „ŠAM – 101: pirmųjų kolekcijų pėdsakais. Etninės kultūros paveldas“ supažindinama su pagrindinėmis Šiaulių „Aušros“ muziejaus kolekcijų formavimo kryptimis: etnografinėmis ekspedicijomis, privačių asmenų muziejui perduotomis pavienėmis vertybėmis ir kolekcijomis, sukauptomis teminėmis kolekcijomis, rengiant muziejaus parodas. Pristatomas „Aušros“ muziejaus pasididžiavimas – Etnografinis archyvas – 2006 m. įtrauktas į UNESCO programos ,,Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, pasakojama apie asmenybes, kūrusias ir puoselėjusias „Aušros“ muziejų. Parodoje eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių medžiaga. O tarpukariu sukauptų muziejinių vertybių didžiąją dalį galima pamatyti Šiaulių istorijos muziejaus atvirų saugyklų ekspozicijoje.

Paroda Šiaulių istorijos muziejuje bus eksponuojama iki 2025 m. balandžio 13 d.

 
Parodos „ŠAM – 101: pirmųjų kolekcijų pėdsakais. Etninės kultūros paveldas“ kuratorė Birutė Lukošiūtė.

 
Parodos dizainas – UAB ZET-A-ZET. Parodos komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius.

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Rėmėja – LR Kultūros ministerija

Venclauskių namai-muziejus (Vytauto g. 89, Šiauliai)

Paroda „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“
Nuo 2025 m. vasario 16 d. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) eksponuojama Istorinės LR Prezidentūros Kaune paroda „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“. Ši paroda kviečia sugrįžti į Vasario 16-osios Lietuvą ir iš arčiau pažvelgti į vieną iš svarbiausių ją kūrusių asmenybių – Antaną Smetoną.

Paroda parengta 2023 m., minint Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 150-ąsias gimimo metines. Ji eksponuota Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune, o šiais metais atkeliavo į kitų tarpukario Lietuvos visuomenės, politikos veikėjų – Venclauskių – namus. Tiesa, reikia pastebėti, kad namų šeimininkas Kazimieras Venclauskis A. Smetonos politikai nepritarė. K. Venclauskio, kaip socialdemokratų partijos veikėjo, politinės pažiūros buvo visai kitokios. Tuo tarpu Stanislavos Venclauskienės požiūris buvo artimesnis A. Smetonai. S. Venclauskienė priklausė Tautos pažangos partijai, o vėliau buvo viena iš Lietuvos tautininkų sąjungos Šiaulių skyriaus steigėjų, kovojo dėl skyriaus pirmininkės posto.

Paroda „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“ lankytojų dėmesiui pateikia 17 svarbių pasirinkimų, kuriuos teko priimti A. Smetonai asmeniškai arba kolegialiai. Kiekvienas pasirinkimas išnagrinėtas remiantis istorine medžiaga – archyviniais dokumentais, atsiminimais, moksline istoriografija, parengti „prieš“ ir „už“ argumentai, kurie leidžia suprasti ir asmenybės, ir bendražygių, ir tuomečio politinio konteksto įtaką priimtiems sprendimams. Didesnės ar mažesnės dilemos veda lankytojus A. Smetonos gyvenimo keliu iki 1940 m. birželio 15 d. apsisprendimo pasitraukti iš šalies ir leidžia geriau pažinti ne tik šį kertinį istorijos veikėją, bet ir visą nepriklausomos Lietuvos epochą.

Paroda interaktyvi, ją tyrinėti galima keliais skirtingais būdais. Paprasčiausias būdas – tiesiog chronologiškai susipažinti su A. Smetonos pasirinkimais jo gyvenimo ir politinės veiklos kelyje. „Pasimatavus Prezidento batus“ gali atsiverti nauji horizontai! Vertinantys savirefleksiją turėtų rinktis lyginamąjį kelią ir pabandyti atsakyti, o ką aš daryčiau tokioje situacijoje? Kodėl nepasikalbėjus apie tai su kitais parodos lankytojais, o gal tikrai būta kitų alternatyvių kelių? Parodos organizatoriai tiki, kad bet kuris pasirinktas kelias leis ne tik geriau pažinti A. Smetonos asmenybę, bet ir pajusti istorinių sprendimų atsakomybės naštą.

Parodą papildo Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi su Antanu Smetona susiję eksponatai: knygos, fotografijos, atvirukai. Eksponuojamas ir kvietimas, ant kurio – autentiškas A. Smetonos parašas. Tai 1941 m. gegužės 1 d. Lietuvos Prezidentui priimti komiteto Klivlande kvietimas Marės ir Justino Miščikų šeimai, kurio kitoje pusėje yra Prezidento autografas. Išskirtinis eksponatas – iki šiol neeksponuotas Antano Smetonos portretas, kurį 1938 m. sukūrė žinomas tarpukario Lietuvos dailininkas Adomas Varnas.

Parodos kuratorė – dr. Ingrida Jakubavičienė

Paroda veikia iki 2025-06-15.

Parodos organizatoriai:
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Šiaulių „Aušros“ muziejus