Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
- Titulinis
- Lankytojams
- Virtualiosios parodos
- „Tegul sklinda tautoje Vlado Pūtvio idėjos“
- Šilo Pavėžupio ir Graužikų dvarai – Putvinskių šeimos ūkiai
Šilo Pavėžupio ir Graužikų dvarai – Putvinskių šeimos ūkiai
Putvinskių šeimai priklausė Šilo Pavėžupio ir Graužikų dvarai (dabar Kelmės raj.). Šilo Pavėžupio dvare Putvinskių giminė šeimininkavo nuo XVIII a. pradžios, o Graužikų dvare – maždaug nuo 1830 m., kai Hermenegildas Putvinskis vedybų keliu tapo šio dvaro savininku. Po tėvo Rapolo Putvinskio mirties abu dvarus paveldėjo V. Putvinskis-Pūtvis. Jis Halės universitete studijavo žemės ūkio mokslus, tačiau pablogėjus tėvo sveikatai, buvo priverstas grįžti ir perimti ūkius. V. Putvinskis-Pūtvis ėmėsi naujų ūkininkavimo būdų ir dvarai suklestėjo. Šilo Pavėžupio dvarą 1926 m. perėmė sūnus Stasys. Abu dvarai Putvinskių šeimai priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. V. Putvinskis-Pūtvis karpius Šilo Pavėžupyje pradėjo auginti 1899 m. ir iki Pirmojo pasaulinio karo sukūrė didelį ir pažangų žuvininkystės ūkį. Žmonos Emilijos Putvinskienės teigimu, Vladas labai mėgo vandens pasaulį, atsigulęs ant tvenkinio krašto valandomis stebėdavo vandens gyvių kovą už būvį. „Ar nemalonu matyti skaidriame vandenį ramiai besiganantį karpį, nelyginant vandens paršelį?“ – rašė V. Putvinskis-Pūtvis. Šis užsiėmimas Putvinskių šeimai buvo ne tik malonus, bet ir naudingas – sėkmingai išplėtota žuvininkystė atnešė didelį pelną.
