Restauruotos unikalios fotoateljė dekoracijos

2021 pabaigoje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre restauruoti Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus eksponatai – unikalios  fotoateljė dekoracijos. Restauravimo darbai atlikti gavus finansinę Lietuvos kultūros tarybos paramą.

Šiam projektui atrinkti unikalūs, išskirtinio dydžio, bet labai pažeisti, blogos ir kritinės būklės penketas eksponatų. Lietuvoje yra labai mažai išlikusių fotoateljė dekoracijų, todėl džiugu, kad jas pavyko išsaugoti.

Šiaulių ,,Aušros“ muziejuje iš viso saugoma vienuolika fotoateljė dekoracijų, kurios datuojamos XX a. I p. – vid. Iš jų pačios vertingiausios yra tarpukario laikotarpiu pagamintos fotoateljė dekoracijos, priklausiusios žymiam Lietuvos fotografui Juozui Karazijai, kilusiam iš Kupiškio. Šios fotoateljė dekoracijos nutapytos profesionaliai, spėjama, kad buvo užsakinėjamos iš katalogų. Jose vyrauja pilkos ir rudos pastelinės spalvos. Fotografijos muziejuje yra saugoma fotografijų, kuriose matosi fotoateljė fotografuoti žmonės prie anksčiau minėtų fotoateljė dekoracijų. Vienas fotoateljė dekoracija, spėjama, nutapyta Karaliaučiuje, datuojama XX a. I p. Kitos penkios fotoateljė dekoracijos yra vėlesnio laikotarpio, datuojamos apie XX a. vid. Jose vyrauja gamtos peizažai, spalvos įvairesnės ir ryškesnės nei anksčiau minėtų fotoateljė dekoracijų.

XX a. pr. Lietuvos miestuose ir miesteliuose kasmet daugėjo fotografų profesionalų, kurie kūrė savo fotoateljė. Jos buvo steigiamos prestižinėse vietose: centre, pagrindinėse gatvėse, prie turgaviečių. Daugelis tarpukario fotoateljė buvo įrengtos paviljonuose, privačiuose namuose. Fotoateljė interjeras būdavo kuklus. Dažniausiai fotografas naudojo vieną ar dvi fotoateljė dekoracijas (per visą sieną ant drobės tapytus miesto ar gamtos peizažus, ar interjero detales) ir rekvizitą (krėslus, kolonas, staliukus, dekoratyvines tvoreles ir t. t.). Siena, kurios fone buvo fotografuojama, paprastai būdavo papuošta atitinkama fotoateljė dekoracija. Ypač madingos buvo kolonos ir medžiai. Medines grindis pridengdavo kilimais. Šalia patalpos, kurioje fotografuodavo, būdavo įrengiama laboratorija, o kituose kambariuose dažnai gyvendavo fotografas, vienas ar su šeima.

Prieš restauravimą muziejaus eksponatų būklė buvo kritiška – jie buvo be porėmių, susukti į rulonus, audiniai nelygūs, suglamžyti ir dėmėti dėl drėgmės ar galimo vandens poveikio, daug kur ryškios lenkimo linijos. Audinių pakraščiai apspurę, daugelyje vietų įplyšę, išplyšę, su palenkimo ir vinių kalimo žymėmis (aplink skylutes rūdžių sankaupos ir pasklidusių rūdžių dėmės), apatiniai kampai išplyšę. Plonas dažų sluoksnis visame plote byrantis, daug kur dėmėtas. Pakraščiuose ir lenkimo linijose dažai nusitrynę.

Atlikus technologinius tyrimus, nustatyta, kad fotoateljė dekoracijų pagrindas – drobinio pynimo audinys. Morfologinės analizės metodu identifikuotas medvilnės pluoštas. Nustatytas audinio rūgštingumas (pH ~ 5,97). Tapybos medžiagų analizė parodė, kad medvilninis audinys nėra įklijintas. Tapyta tiesiai ant audinio, jis nepadengtas gruntu. Tyrinėjant dažus mikrocheminės ir FTIR spektrinės analizės metodais, identifikuoti rišikliai ir pigmentai. Nustatyta, kad dažų rišiklis – krakmolas – maišytas su nedideliu kiekiu baltyminių klijų, dažų pigmentai – litoponas (BaSO4 ir ZnS) ir juodoji ochra. Pastarojo pigmento yra visų atspalvių pilkuose dažuose. Tai rodo, kad šios fotoateljė dekoracijos tapytos guašo dažais, kuriuose aptikta aliejaus ir cinko baltojo pigmento, pagrindo nepadengus nei klijų, nei grunto sluoksniais. Tapyba nelakuota. Mikrobiologinis tyrimas parodė, kad fotoateljė dekoracijos užkrėstos mikroskopiniais grybais.

Fotoateljė dekoracijoms konservuoti ir restauruoti netiko įprastos tapybos ar tekstilės konservavimo metodikos. Šiuo atveju buvo taikyti unikalūs procesai ir netradicinės medžiagos. Fotoateljė dekoracijų konservavimo naujų metodikų paieška ir eksperimentiniai tyrimai atlikti P. Gudyno restauravimo centro Mokslinių tyrimų skyriuje.

Kelios atnaujintos fotoateljė dekoracijos bus eksponuojamos naujoje Fotografijos muziejaus ekspozicijoje. Viena iš fotografui J. Karazijai priklausiusių fotoateljė dekoracijų bus demonstruojama jo fotoateljė studijos rekonstrukcijoje. Kitus atnaujintus eksponatus bus galima apžiūrėti atvirose Šiaulių istorijos muziejaus saugyklose, kai pastate bus baigtas vykdyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų finansuojamas investicijų projektas ,,Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus Edukacinio centro rekonstrukcija“.

Sėkmingas projekto ,,Unikalių fotoateljė dekoracijų kolekcijos restauravimas“ įgyvendinimas – dar vienas laipsniško Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus rinkinių būklės gerinimo etapų. Įgyvendintas projektas sudarys puikias sąlygas išsaugoti muziejaus eksponatus ir su jais supažindinti kultūra besidominčius Lietuvos gyventojus ir svečius. Atnaujintus eksponatus galima pamatyti virtualioje Lietuvos integralioje muziejų sistemoje (LIMIS).

Fotografijose matyti vaizdai prieš ir po restauravimo.