Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
- Titulinis
- Lankytojams
- Parodų archyvas
- Radijo ir televizijos muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
2018 m.
Paroda „Lietuviškam gramofono įrašui – per šimtas“
Nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Radijo ir televizijos muziejuje veikė paroda „Lietuviškam gramofono įrašui – per šimtas“. Parodoje buvo eksponuojamos seniausios šelakinės plokštelės, įspūdinga vinilinių plokštelių su lietuviškais ir kt. įrašais kolekcija, o taip pat įvairiūs įrašų atkūrimo prietaisai nuo pačių seniausių iki dabartinių. Parodos eksponatai iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, vertybės iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos.
2020 m.
Paroda „Radijas ir televizija – sovietmečio propagandos priemonės Lietuvoje“
Jau 30 metų žengiame atkurtos nepriklausomos Lietuvos keliu, tad galime atsigręžti į praeitį. 1939 m. Sovietų Sąjunga, bendradarbiaudama su nacistine Vokietija, įgyvendino savo valstybines užmačias ir pradėjo vykdyti okupacinę politiką. 1940 m. Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos įtakos zoną. Iš jos ištrūkti pavyko tik 1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) veikė paroda „Radijas ir televizija – sovietmečio propagandos priemonės Lietuvoje“.
Jau 30 metų žengiame atkurtos nepriklausomos Lietuvos keliu, tad galime atsigręžti į praeitį. 1939 m. Sovietų Sąjunga, bendradarbiaudama su nacistine Vokietija, įgyvendino savo valstybines užmačias ir pradėjo vykdyti okupacinę politiką. 1940 m. Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos įtakos zoną. Iš jos ištrūkti pavyko tik 1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę.Sovietų Sąjunga naudojo įvairias priemones, siekdama paveikti okupuotų šalių gyventojus ir pajungti juos valstybės labui. Šiems tikslams pasiekti buvo sukurtas stiprus propagandos aparatas.
Parodoje „Radijas ir televizija – sovietmečio propagandos priemonės Lietuvoje“ atkuriamas vieno iš sovietų propagandos elementų, vadinamo Raudonuoju kampeliu, vaizdas. Šie kampeliai buvo įrengiami visose valstybės įstaigose: miesto gamyklose ar fabrikuose, kolūkiuose ir kt. Jie buvo privaloma ir neatskiriama politinio švietimo dalis. Čia buvo galima rasti sovietinių laikraščių, žurnalų, ateistinių knygų, ant sienų kabėdavo sovietinė atributika (plakatai, stendai ir kt.). Taip pat čia buvo galima klausytis radijo ar stebėti įvykius per televiziją. Pasitelkus sovietmečio akcentus – to laikotarpio daiktus, techniką, fotografijas, spaudą, simbolius, siekiama atskleisti radijo ir televizijos svarbą propagandos kampanijoje.
Paroda Radijo ir televizijos muziejuje veikė nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
2021 m.
Paroda „Jaunieji technikai Šiauliuose“
Nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2022 m. sausio 16 d. Radijo ir televizijos muziejuje veikė paroda „Jaunieji technikai Šiauliuose“.
Jaunam žmogui labai svarbi yra motyvuojanti, ugdanti aplinka. Aplinka, leidžianti kurti ir siekti kuo geresnių rezultatų, įgyti gyvenimiškos patirties, vystyti kūrybinį potencialą ir atrasti savo profesinį pašaukimą. Tokia vieta jau šešiasdešimt 
šešerius metus yra Šiaulių jaunųjų technikų centras, išugdęs tūkstančius miesto vaikų ir padėjęs pamatus dabartiniams šalies inžinieriams, fotomenininkams, mokslininkams ir pan.
Šiaulių miesto jaunųjų technikų stotis (dabar Šiaulių jaunųjų technikų centras, JTS) įkurta 1955 m. lapkričio mėn. Pradžioje buvo įsteigti šeši būreliai: fotomėgėjų, darbščiųjų rankų, sklandymo, radiotechnikų, elektrotechnikų ir aviamodelistų, pastarųjų buvo net trys grupės. Iš viso būrelius lankė apie 150 moksleivių. Jaunieji technikai tuo metu glaudėsi Pionierių rūmuose (Aušros al.). 1959 m. gavo atskiras patalpas (dabar Stoties g. 3). 1964 m. jau įsteigiami kino operatorių, kino mechanikų, kino demonstratorių ir metalotyrininkų būreliai. Pradedamos rengti vasaros stovyklos Pageluvyje. Moksleivių, lankančių būrelius, skaičius išauga iki pusės tūkstančio. 1966 m. atsiranda būreliai: automodelistų, kartingų, laivų modelistų, chemikų-laborantų. 1968 m. JTS pradeda kuruoti technikos būrelius bendrojo lavinimo mokyklose, užsiėmimus bendrai jau lanko per pusantro tūkstančio moksleivių. 1969 m. JTS moksleiviai pirmą kartą dalyvauja tarptautiniame renginyje, vykstančiame Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Erfurte. 1973 m. pradeda veikti lapių medžioklės (radijo pelengacijos), raketų modeliuotojų, radijo ryšininkų būreliai, imama naudotis JTS būrelio nario bilietu. 1977 m. pasirašoma pirma bendradarbiavimo sutartis su dviračių gamykla „Vairas“. Sudaromas JTS tėvų komitetas, kurio pirmininku išrenkamas Tomas Kaunas. Veikia jaunųjų fizikų ir automatikos būreliai, pastarajam vadovauja Jonas Vaičaitis. 1985 m. JTS persikelia į naujas patalpas Gumbinės g. 18.
Labai glaustoje JTS istorijoje neakcentuojami šimtai varžybų, parodų, kuriose dalyvavo jaunieji technikai, nesuskaičiuojami kiekiai laimėtų medalių, taurių, diplomų ir kitų trofėjų, kurie buvo iškovoti entuziastingų ir atsidavusių pedagogų-inžinierių dėka. Visi laimėjimai, asmeninės pergalės nugulė į JTS istoriją ir išliko respublikos specialistų atmintyje.
Ši paroda atsirado ilgamečio, daugelio būrelių vadovo, JTS direktoriaus Jono Vaičaičio iniciatyva ir pastangomis. Tai vienas nedidelis jaunųjų technikų pasiekimų fragmentas, atskleistas kuklioje muziejaus parodų erdvėje.