Pastato istorija

1928 m. sausio 7 d. Šiaulių kraštotyros draugija perėmė iš Šiaulių apskrities valdybos „Aušros“ muziejų. Etnografinių ekspedicijų ir archeologinių tyrinėjimų metu buvo surenkama daugybė muziejinių vertybių. Kadangi muziejaus veikla plėtėsi, trūko vietos, o pastatas tuometinėje Maišo (dabar S. Nėries) gatvėje nebuvo pritaikytas muziejinei veiklai, 1930 m. nutarta statyti muziejaus rūmus. Sudarytas Muziejaus ir bibliotekos rūmų statymo komitetas. Rūmai turėjo iškilti parke, šalia grafų Zubovų rūmų. Pradėtą statybą nutraukė išrinkta nauja Šiaulių miesto taryba, motyvuodama lėšų trūkumu.  Pastatas Aušros alėjoje pagal architekto Vlado Bitės projektą 1932 m. buvo pastatytas kaip pradžios mokykla. Muziejus po ilgų derybų čia įsikėlė po metų, nutraukus architekto Karolio Reisono suprojektuotų Muziejaus ir bibliotekos rūmų statybą. Mokykla veikė pusrūsyje ir pirmame aukšte, muziejus – antrame aukšte ir palėpėje. Muziejus buvo perduotas Šiaulių miesto savivaldybei, o Kraštotyros draugija liko tik muziejaus tvarkytoja. Įrengta nauja muziejaus ekspozicija, suskirstyta skyriais – archeologijos, etnografijos, istorijos, gamtos ir meno, buvo atidaryta 1933 m. gegužės 14 d.

Muziejuje rengtos parodos: „1863 m. sukilimo paroda“ (1933), „Senovės knygos paroda“ (1934), „Senovės meno paroda“ (1936), „Vilniaus paroda“ (1939) ir kt. Parodų metu buvo skaitomos paskaitos. Parodoms pasibaigus, muziejuje likdavo nemažai muziejinių vertybių, padovanotų jų dalyvių. Muziejus veikė ir prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, iki 1943 m., kol okupacinė vokiečių valdžia įsakė išsikraustyti ir pastate įkūrė karo ligoninę. Pastatas per bombardavimą smarkiai apdegė. 1966 m. pastatas buvo grąžintas Šiaulių „Aušros“ muziejui ir jame įsikūrė Etnografijos skyrius. Iki 1976 m. čia buvo rengiamos parodos, o 1978 m. atidaryta Istorijos ir etnografijos ekspozicija.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991–1992 m. ekspozicija buvo atnaujinta. Vietoje panaikintos ideologinio pobūdžio monografinės XX a. Lietuvos istorijos ekspozicijos, kurios pagrindas buvo Komunistų partijos politikos įgyvendinimas, buvo parengtos trys naujos – „Lietuva ir Šiaulių kraštas 1918–1940 m.“ (autorės Eugenija Raguckienė, Irena Nekrašienė), „Atgimimas“ ir „1941–1953 m. represijos“ (abiejų autoriai Birutė Lukošiūtė, Aurelija Malinauskaitė, Jonas Ziemelis). Be to, buvo atskirtos archeologijos, etnografijos ir istorijos temos, senojoje ekspozicijoje plėtotos paraleliai. Pertvarkyta etnografijos ekspozicija „Linininkystė ir audimas“ pavadinta „Valstiečių buitis ir būtis“ (autorės Skaistė Mockutė ir Regina Tamašiūnaitė). Vėliausiai, tik 2004 m., buvo atnaujinta ir išplėsta archeologijos ekspozicija „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“ (autorės Audronė Šapaitė, Virginija Ostašenkovienė, Birutė Salatkienė). 1999 m. pirmajame aukšte įrengta pirmoji edukacinės paskirties patalpa „Senųjų amatų troba“, davusi pradžią aktyviai muziejaus edukacinei veiklai. Joje mokiniams vykdytos edukacinės programos: „Puodų lipdymas senoviniais būdais“, „Juostų vijimas žalvarinėmis plokštelėmis“, „Senovės mokyklėlė ir raštinė“ ir kt.

2012 m. rudenį įrengta tarpukario pradžios mokyklos edukacinė klasė. 2013 m. šis muziejaus padalinys pavadintas Edukacijos centru. Vėliau dėl blogos patalpų būklės buvo uždaryta parodų salė, dalis ekspozicinių salių tapo rinkinių saugyklomis.

2019–2023 m. įgyvendintas projektas „Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro pastato rekonstrukcija“, kuris buvo finansuotas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Dabar jame įkurtas Šiaulių istorijos muziejus, sukurtos modernios ir šiuolaikiškos ekspozicijos. Ekspozicijoje pristatoma Šiaulių praeitis nuo seniausių laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. Muziejuje eksponuojamos originalios muziejinės vertybės, jų skaitmeninės kopijos ir rekonstrucijos. Ekspozicijos turinį papildo virtualiuose terminaluose ir ekranuose pristatoma medžiaga. Muziejuje veikia naujiena Lietuvoje – Atvirųjų saugyklų ekspozicija, kurioje pristatomas muziejaus „Aukso fondas“ – pačios reikšmingiausios etnografijos bei dailės skyrių muziejinės vertybės. Lankytojai gali išvysti nuo pat muziejaus įkūrimo 1923 m. iki šių dienų surinktas muziejines vertybes, iliustruojančias „Aušros“ muziejaus istoriją. Pastate įsikūrę Šiaulių istorijos ekspozicijų ir Šiaulių regiono muziejinių vertybių bei rinkinių apskaitos skyriai, daugiafunkcei muziejinei veiklai skirta parodų-renginių salė, edukacinės erdvės ir lauko ekspozicija.