Kulpės upė

Iki 1870 m. iš ežero upelis tekėjo laisva vaga ir buvo gana vandeningas. Tiesiant Liepojos-Romnų geležinkelį upelio dalis po sankasa buvo kanalizuota. 1877 m. pastatyta užtvanka prie Chaimo Frenkelio odų fabriko, už kurios susidarė Prūdelio tvenkinys. 1880 m. įrengta užtvanka ir Ginkūnų ežero šiaurinėje dalyje, pakėlusi vandens lygį apie 2 m.

Iki 1937 m. pabaigos tarp Talkšos ir Ginkūnų ežerų iškasta duobė - sėsdintuvas, nuo jos iki Tilžės gatvės iškastas atviras griovys. Vanduo, praėjęs pro sėsdintuvą, buvo nuleidžiamas į Talkšos ežerą, o toliau - į Kulpės upelį. 1959 m. pradėti eksploatuoti mechaninio nuotekų valymo įrenginiai, kurie per parą pajėgė apvalyti 12,5 tūkst. kub. m vandens. Pradėjus veikti įrenginiams, visi nutekamieji vandenys buvo pumpuojami į juos, o iš jų kanalizuotas vanduo nuleidžiamas į Kulpės upelį. Taip sumažėjo Talkšos ir Ginkūnų ežerų tarša.

1988 m. labai susirūpinta Šiauliuose esančių vandenų taršos klausimais. Buvo teigiama, kad mažai užterštas paviršinis vanduo laikomas tada, kai jo tūryje organinių medžiagų yra 4 mg/l, stipriai užterštu – 8,18 mg/l, labai stipriai užterštu – daugiau kaip 18 mg/l. Tuo metu Kulpės upės prie Šiaulių užterštumas siekė 91-132 mg/litre. Į upės vandenį per parą buvo išleidžiama apie 9,8 tonos organinių teršalų. Tokiame vandenyje vietos gyventojai ne tik nedrįso maudytis, bet ir abejojo, ar galima plautis rankas. Vanduo buvo neįprastos spalvos, skleidė nemalonų kvapą.

1996 m. buvo imtasis Kulpės upės taršos mažinimo ir vandens kokybės gerinimo darbų.

2004 m. pastačius naują modernią Šiaulių miesto nuotekų valyklą Aukštrakiuose (dabar Jurgeliškių k., Šiaulių r.), pajėgią išvalyti 50 tūkst. kub. m nuotekų per parą, Kulpės upės vandens kokybė normalizavosi, Šiaulių miestas upės nebeteršia.