Fotografijos muziejaus Galerija (Vilniaus g. 140)

2023-02-16–10-08

Vienos seniausių mieste – Vilniaus ir Tilžės gatvės – šiandien yra pagrindinės Šiaulių urbanistinio karkaso ašys, susikertančios pačiame miesto centre, senamiesčio branduolyje. Tai ir judriausios šiauliečių kasdienių maršrutų trasos, skersai ir išilgai skrodžiančios miestą, o už jo ribų virstančios magistralėmis, kurios jį sujungia su pasauliu.

Šiauliams, kadaise įsikūrusiems pakeliui iš Karaliaučiaus į Rygą, kryptis, kuri vėliau virto dabartine Tilžės gatvės trasa, strategiškai visada buvo ypač svarbi – geras susisiekimas su amatų ir prekybos centrais skatino miestą augti. XVIII a. antroje pusėje prie to itin prisidėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonomijų administratoriaus Antano Tyzenhauzo pastangos kurti palankesnes sąlygas, sutvarkyti kelius. Būtent jo iniciatyva 1783 m. parengtuose miesto perstatymo planuose nubrėžta dabartinės Tilžės gatvės trasa ir jos jungtis su keliu į Rygą Joniškio kryptimi. XIX a. viduryje ji tapo naujai nutiesto, akmens skalda grįsto Rygos–Tilžės plento (taip vadinosi magistralės iš Peterburgo į Prūsiją atkarpa Kauno gubernijos ribose) dalimi. Išilgai jos vystėsi ir augo Šiaulių naujamiesčiai, pramoninės zonos. Nuolatinis judėjimas, intensyvus eismas ir jo keliamas gaudesys tapo neatsiejama šios gatvės savastimi.

Kitaip susiklostė Vilniaus gatvės raida. Čia nuo seno koncentravosi amatai, prekyba ir miestiečių laisvalaikis. Šiauliečių kasdienybėje įvairiais laikais vadinta „Nevska“, „Vilenska“, „Brodvėjumi“ – Vilniaus gatvės dvasia ir tradicijos asocijavosi su pasaulio didmiesčių gatvės gyvenimu, miestietiškomis pramogomis. Šiaulių gimnazijos 1898 m. absolventas, Vasario 16-osios Akto signataras Steponas Kairys prisiminė: „Būtinas kasdienybės Šiauliuose atributas – tradiciniai pasivaikščiojimai vakarais pagrindinėje miesto gatvėje. Anų laikų Bolšaja tiuremnaja (Didžioji kalėjimo, vėliau Vilniaus) gatvė buvo tas pats, kas Niujorko Penktoji aveniu, Paryžiaus Eliziejaus laukai, Berlyno Unter der Linden. Tam tikromis valandomis čia galėjai sutikti visas miesto įžymybes, pajusti gyvenimo pulsą.“ Šioji gatvės dvasia išliko per amžius, maža to, XX a. 8–9 dešimtmečiais čia įrengtas Pėsčiųjų bulvaras suteikė miestui išskirtinumo, net ir šiandien laikomas miesto įvaizdžio vizitine kortele.