Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
Informacija
- Titulinis
- Informacija
- Muziejaus rinkiniai
- Etnografijos skyriaus rinkiniai
Etnografijos skyriaus rinkiniai
Pagrindinė rinkinių kaupimo kryptis – etninė Šiaurės Lietuvos kultūra. Tai vieni seniausių muziejaus rinkinių.
1928 m. sausio 7 d. muziejui perėjus Šiaulių kraštotyros draugijos žinion, etnografinių rinkinių kaupimas tapo pagrindine veiklos kryptimi. Pradėtos rengti etnografinės ekspedicijos. Iki 1940 metų per vasarą būdavo surengiama po 15–30 vienadienių ir ilgiau trunkančių ekspedicijų, aplankoma iki 20 vietovių, surenkama šimtai eksponatų, neskaitant aprašomosios medžiagos, piešinių, brėžinių, fotografijų. 1928–1940 metais sukaupti vertingiausi etnografiniai rinkiniai. Iki 1940 metų „Aušros" muziejaus rinkiniai buvo vieni iš gausiausių tarp provincijos muziejų.
Sovietiniais metais etnografiniai rinkiniai taip pat buvo papildomi eksponatais, surinktais ekspedicijose arba gautais muziejininkams bendraujant su krašto žmonėmis, tačiau šis procesas buvo kontroliuojamas ir reglamentuojamas.
Atkūrus Nepriklausomybę vėl pagausėjo ekspedicijų, tačiau XVIII–XX a. I p. daiktų randama vis mažiau.
1928 m. sausio 7 d. muziejui perėjus Šiaulių kraštotyros draugijos žinion, etnografinių rinkinių kaupimas tapo pagrindine veiklos kryptimi. Pradėtos rengti etnografinės ekspedicijos. Iki 1940 metų per vasarą būdavo surengiama po 15–30 vienadienių ir ilgiau trunkančių ekspedicijų, aplankoma iki 20 vietovių, surenkama šimtai eksponatų, neskaitant aprašomosios medžiagos, piešinių, brėžinių, fotografijų. 1928–1940 metais sukaupti vertingiausi etnografiniai rinkiniai. Iki 1940 metų „Aušros" muziejaus rinkiniai buvo vieni iš gausiausių tarp provincijos muziejų.
Sovietiniais metais etnografiniai rinkiniai taip pat buvo papildomi eksponatais, surinktais ekspedicijose arba gautais muziejininkams bendraujant su krašto žmonėmis, tačiau šis procesas buvo kontroliuojamas ir reglamentuojamas.
Atkūrus Nepriklausomybę vėl pagausėjo ekspedicijų, tačiau XVIII–XX a. I p. daiktų randama vis mažiau.
Pastaraisiais metais Etnografijos skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo maždaug 100 eksponatų. Daugiausia jų muziejus įsigyja iš tautodailininkų, privačių asmenų, taip pat surenkama per ekspedicijas.
Šiuo metu Etnografijos skyriaus rinkiniuose saugoma per 15 000 eksponatų.
Šiuo metu Etnografijos skyriaus rinkiniuose saugoma per 15 000 eksponatų.
Archyvas
Archyvas – tai unikalus Šiaulių kraštotyros draugijos etnografinis archyvas, įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą. Etnografinį archyvą sudaro 89 bylos (15 851 puslapis) bei 1931–1942 m. platintos etnografinės anketos su atsakymais į jose pateiktus klausimus (5 289 puslapiai). Archyvo medžiaga surinkta per 1930–1943 metų etnografines ekspedicijas – daugiausiai Šiaurės Lietuvoje ir Žemaitijoje: tuometinėse Šiaulių, Biržų, Kauno, Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Panevėžio, Raseinių, Rokiškio, Šakių, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos apskrityse. Surinkta medžiaga unikali, nes užfiksuotos realijos yra daugeliu atveju išnykusios. Labai gausi ikonografinė medžiaga: per 750 brėžinių (žr. 1 pav.), 1 800 etnografinių piešinių (gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, interjeras, namų apyvokos daiktai, žemės ūkio padargai ir t. t.) (žr. 2–4 pav.). Paminėtinas piešinių aplankas „Kryžiai ir koplyčios" (Žemaitija, 129 vnt.) bei dailės istoriko, muziejininko, dailininko Vlado Drėmos (1910–1995) etnografinių piešinių kolekcija (76 vnt.). Gausu tarpukario nuotraukų. Unikalios archyve saugomos profesoriaus Igno Končiaus nuotraukos, kuriose užfiksuotas Žemaitijos kaimo žmonių gyvenimas (881 vnt.). Be to, Etnografiniame archyve yra daug aprašomosios medžiagos apie techniką, amatus, statybą, transportą, papročius, pramogas, burtus ir t. t. Kultūros ministerijos lėšomis Etnografinis archyvas perkeltas į skaitmenines laikmenas.
Etnografinės ikonografijos rinkinys
Rinkinyje sukaupti su kalvyste susiję eksponatai (106 vnt.): kalvės interjero ir kalvio įrankių piešiniai, brėžiniai (autorė Audronė Stankevičiūtė), piešti ir braižyti per kompleksinę ekspediciją Gruzdžiuose 1970 m.
Gamtos eksponatų rinkinys
Rinkinį sudaro 63 vnt. elnių, stirnų, briedžių ragų su kaukolės dalimis.
Namų apyvokos ir buities daiktų rinkinys
Rinkinyje yra 6 084 eksponatai. Tai Šiaurės Lietuvos ir Žemaitijos XVIII–XIX a. I p. valstiečių baldai, interjero detalės, apšvietimo priemonės, namų apyvokos ir buities mediniai bei pinti daiktai, prieverpstės (žr. 5 pav.), kultuvės, lazdos, rankšluostinės (žr. 6 pav.), vaikų žaislai ir kt. Daugiausia baldų skirta maistui ir drabužiams laikyti (spintos, kėdės – 114 vnt., kraitinės skrynios – 35 vnt.). Seniausi eksponatai – spinta, datuota 1780 m. (žr. 7 pav.), statinaitė – 1759 m., gorčius – 1832 m. ir t. t.
Ritualinių daiktų rinkinys
Rinkinyje yra 1 636 eksponatai. Gausu kalvių kaltų geležinių mažosios architektūros paminklų viršūnių (186 vnt.), datuojamų XVIII–XX a. pr. (žr. 8 pav.). Beveik visos jos iš Žemaitijos. Seniausios geležinės viršūnės vėjarodyje iškalta data „177" (paskutinis skaitmuo nulūžęs). 2003 m. išleistas muziejininkės Skaistės Mockutės sudarytas katalogas „Geležinių kulto ir memorialinių paminklų viršūnių rinkinys Šiaulių „Aušros" muziejuje". Kataloge pateiktas 168 XVIII–XX .a. viršūnių iš Žemaitijos rinkinys (keletas – iš Aukštaitijos), neįtrauktos tos viršūnės, kurių likę tik fragmentai ar kurių ornamentikos visumos neįmanoma atsekti. Katalogą papildo nuotraukos, kuriose matyti, kaip viršūnės atrodė autentiškoje aplinkoje.
Lietuvių tradicijas ir papročius atspindi margučiai, jų muziejuje saugoma per 1 500 vnt. Seniausi rinkinio margučiai datuoti 1935 (žr. 9 pav.), 1937 m. Pirmieji penki margučiai su tikslia metrika dažyti įvairiaspalviais dažais, įsigyti 1938 m. Tauragės apskrityje, Skaudvilėje. Gausiausią rinkinio dalį sudaro Šiaulių krašto autorių darbai (žr. 10 pav.). Pastaraisiais metais įsigyta specialiai Etnografijos skyriaus organizuojamoms parodoms sukurtų margučių.
Rinkinyje saugomos 59 Užgavėnių kaukės (žr. 11 pav.). 34 kaukės yra iš Šiaulių krašto apylinkių. Tai XIX a. pab.–XX a. pr. eksponatai, surinkti per ekspedicijas. Pirmoji kaukė, prieškarinių inventorinių knygų liudijimu, įsigyta 1931 m. Kelmės valsčiuje, Suvartuvos kaime. Vertingi aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ypač išraiškingas medines kaukes Kurtuvėnuose kūrusio skulptoriaus Vitalijaus Lukošaičio (1950–1986) (žr. 12 pav.) bei savamokslio drožėjo Stasio Mejerio darbai. Muziejus turi tautodailininko Alberto Martinaičio, buvusio muziejaus darbuotojo Juliaus Vainoriaus bei kitų autorių sukurtų kaukių.
Tekstilės rinkinys
Rinkinyje yra saugoma 4 615 vnt. XIX a. pab.–XX a. I p. Šiaurės Lietuvos ir Žemaitijos valstiečių drabužių, interjero tekstilės. Didelė audinių įvairovė: lovatiesės, staltiesės, paklodės, rankšluosčiai, juostos (žr. 13 pav.). Eksponatai atspindi drabužių nešiosenos ypatumus (žr. 14–16 pav.), audinių savitumą. Seniausias tekstilės eksponatas – rankšluostis su išsiuvinėta 1896 m. data (žr. 17 pav.). Tekstilės eksponatų gausoje išsiskiria rankšluosčių, juostų, žieminių vilnonių skarų kolekcijos.
Žemės ūkio ir amatininkų įrankių rinkinys
Rinkinyje saugoma 1 059 eksponatai. Viena rinkinio dalis – žemės dirbimo įrankiai (žr. 18 pav.): žagrės, plūgai, akėčios, grėbliai, šakės. Kita dalis – dailidžių, stalių, klumpdirbių, stogdengių, batsiuvių, kalvių (žr. 19 pav.) ir kitų amatininkų darbo įrankiai. Yra obliai-leistuvai, datuoti 1774 ir 1791 m. Rinkinyje saugomi darbo įrankiai, priklausę Žemaitijos tautodailininkui Juozapui Rušinui.
Pagalbinis fondas
Pagalbiniame fonde saugoma 1 646 mažiau vertingi eksponatai iš jau minėtų rinkinių bei siuvinėjimo, nėrimo pavyzdžiai, audinių skiautės, studentų kursiniai darbai, piešiniai.
Kontaktai
Aušros al. 47, LT-76301 Šiauliai
Tel. (8 41) 52 43 91
El. paštas: etnografija@ausrosmuziejus.lt
