2023-03-17–12-30
Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje paroda „Šiaulių albumas“ tęsia miesto tapatybės identifikavimo paieškas. Čia pristatoma vandenų apsupto pramoninio miesto, stambaus transporto mazgo istorija. Pelkėta vietovė, ežerai, per miestą tekančios upės, kelių sankryža – tai veiksniai, nulėmę sprendimą šioje vietoje kurti miestą, o vėliau darę įtaką miestiečių gyvenimo būdui, plėtojamiems verslams, pramonės pobūdžiui, laivalaikiui ir kt.
Šiauliai yra vienas iš seniausių Lietuvos pramonės centrų. Čia dar XVIII a. įsikūrė iki šiol veikiantis seniausias Lietuvoje bravoras, 1876 m. atidarytas pirmasis Lietuvoje saldainių ir šokolado fabrikas, vėliau, 1913 m. įkurtas iki šiol veikiantis pirmasis lietuviško kapitalo šokolado fabrikas „Rūta“, Šiaulius visame pasaulyje išgarsino odų pramonė su jos lyderiu – Chaimu Frenkeliu. Sovietmečiu tik Šiauliuose buvo gaminami dviračiai, televizoriai, mikroschemos, tęsiamos senųjų pramonės šakų tradicijos, kurios gyvos iki šiol. Karinis uždarumas ir pramonės plėtotė sąlygojo „darbininkų“, „odininkų“, „dviračių miesto“ įvaizdį, suformavo pramoninį miesto peizažą, sukėlė ekologijos iššūkių (užteršti vandenys).
Prie pramonės miesto įvaizdžio prisidėjo ir tai, kad Šiauliai nuo seno buvo stambus geležinkelio transporto mazgas, strategiškai svarbus civiliniame ir kariniame gyvenime. Simboliška, kad su geležinkelio atidarymu susijusi ir pirmoji žinoma Šiaulių fotografija.
Neatskiriama Šiaulių tapatybės dalis yra ir aviacija. 1801 m. iš Didždvario parko pakilo pirmasis oro balionas Lietuvoje. Šiauliuose nusileido ir pirmasis Lietuvoje lėktuvas, o aviacijos pradininku laikomas šiaulietis Aleksandras Griškevičius 1851 m. sukonstravo ir aprašė skraidymo aparatą – „Žemaičių garlėkį“. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai čia pastatė cepelinų (dirižablių) angarus, tarpukariu buvo įkurtas Zoknių oro uostas, kuris gyvavo ir sovietmečiu, o Šiauliai dėl to tapo uždaru kariniu miestu. Atgavus nepriklausomybę čia įsikūrė NATO pajėgų oro bazė.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |