Iš 5000 Šiaulių gete kalėjusių žydų gyvi išliko kiek daugiau nei 300. Vienas iš nedaugelio išgyvenusių buvo Leiba Lipšicas. Šiais metais minint Šiaulių geto likvidavimo 75-ąsias metines, Chaimo Frenkelio viloje bus prisiminta L. Lipšico istorija.

„Žmogus gyvas tol, kol prisimena tai, ko niekada neturi pamiršti“ – šie rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus žodžiai puikiai apibūdina L. Lipšicą – žmogų, perėjusį holokausto pragarą, ir tapusį Šiaulių žydų bendruomenės metraštininku, prieškario, karo metų žydų istorijos ir kultūros tyrinėtoju, žuvusiųjų per karą atminimo saugotoju.

L. Lipšicas gimė 1925 m. liepos 14 d. Rygoje. Jo tėvas Morduchas Lipšicas buvo Chaimo Frenkelio odų perdirbimo fabriko vyriausiasis buhalteris ir gamybos vedėjas, motina Estera Rabinavičiūtė – mokytoja, privačios žydų progimnazijos direktorė. L. Lipšicas mokėsi žydų mokykloje, vėliau – Šiaulių berniukų gimnazijoje. Tolimesnius mokslus nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.

Atsiminimuose L. Lipšicas pasakoja, kaip ramus ir gražus šeimos gyvenimas vieną dieną buvo sujauktas, kai jis kartu su tėvais ir jaunesniu broliu 1941 m. rugpjūčio 15 d. pateko į Šiaulių getą. Čia šeima gyveno, dirbo buvusiame Chaimo Frenkelio odų perdirbimo fabrike iki 1944 m. liepos mėn., kai jie buvo išvežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Vėliau L. Lipšicas su tėvu pateko į Dachau, mama ir brolis liko Štuthofe. 1945 m. gegužės mėn. iš Dachau koncentracijos stovyklos Austrijos link varomus kalinius išvadavo amerikiečių kariai. L. Lipšico tėvas sulaukė išlaisvinimo, tačiau netrukus mirė Dachau. Brolis ir mama žuvo Štuthofe. Į Lietuvą L. Lipšicas grįžo vienas.

Nepaisydamas sutrikdytos sveikatos, L. Lipšicas savo gyvenimą paskyrė žuvusių, nukentėjusių tautiečių atminimo puoselėjimui. Jis – vienas Šiaulių žydų bendruomenės, atkurtos 1989 m., steigėjų, jos metraštininkas, Šiaulių žydų istorijos ir kultūros tyrinėtojas, ne kartą konsultavęs „Aušros“ muziejų Jis noriai dalijosi savo žiniomis, išgyvenimais, rūpinosi žydų paveldo išsaugojimu, informacijos rinkimu. „Aušros“ muziejuje saugomas 2002 m. L. Lipšico perduotas, per daugelį metų sukauptas archyvas „Sušaudytas Šiaulių žydų pasaulis 1941 – 1944 m.“ Šiame archyve yra 24 bylos, kuriose surinkta informacija apie Šiaulių, Lietuvos žydų istoriją, kultūrą, pramonę, prekybą, socialinį, ekonominį gyvenimą. Rinkinyje gausu atsiminimų įvairiomis kalbomis apie Holokaustą, gyvenimą getuose, koncentracijos stovyklose, sukaupta informacija apie žydų gelbėtojus.