Naujienos

Įsisiautėjusi pandemija ir paskelbtas karantinas pakoreagavo įprastą gyvenimą, visus numatytus susitikimus bei renginius. Ne išimtis ir 56-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, iš gegužės pabaigos perkeltas į antrąją vasaros pusę – liepos 26 – rugpjūčio 9 d. Dar gegužės mėnesį buvo paskelbtas „Poezijos pavasario“ laureatas – poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius, liepą išleistas eilėraščių ir esė apie literatūrą almanachas su kompaktine plokštele.

Festivalio programa, sudaryta dar metų pradžioje, pakeista ir su dalyviais iš naujo suderinta. Kelionės su eilėraščiais stotelės šiemet bus kiemai ir aikštės, parkai ir sodybos, skverai ir terasos, dvarai ir sinagogos, prie fontano ir prie ežero, ant stogo ir varpinėje, vagone ir laive, prie laužo ir prie paminklo, ant piliakalnio, „po medžių ir paukščių sparnais“. Jos metu netrūks įvairių susitikimų, neišskiriant viešėjimo poetų tėviškėse ir poetų kapų lankymo, reveransų išėjusiems ir muzikinių skaitymų, taip pat literatūrinių duetų, slemų, moterų poezijos popiečių, naktinių skaitymų ar tiesiog „pasinesusikalbėjimų“. Poezija kaip bendravimo būdas, tiesioginis ir virtualus, sujungs ir visus suvienys.

Šiaulių „Aušros“ muziejus antrąjį dalyvavimo „Poezijos pavasario“ programoje dešimtmetį pasitiko ne, kaip įprasta, Chaimo Frenkelio vilos parke, bet restauruotuose Venclauskių namuose. Poetų grupė atvyko iš Naisių, kur Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Naisių filiale vyko poeto Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus (1894–1912) premijos teikimo iškilmės. 44-ąja premijos laureate paskelbta poetė Ieva Rudžianskaitė (g. 1985 m.), kurios 2019 m. išleistoje jautrių ir tapybiškų eilėraščių knygoje „Kita“ gausu „kultūrinių, filosofinių, teologinių asociacijų“. Poetė, 2010 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijusi katalikų teologijos bakalauro ir 2012 m. – filosofijos magistro laipsnius, 2017 m. ten pat apgynė daktaro disertaciją. Dirbo VDU, tarptautinėse įmonėse, nuo 2018 m. leidyklos „Kauko laiptai“ redaktore. 1999 m. debiutavusi periodinėje spaudoje, 2018 m. išleido pirmąją kūrybos knygą – mažąsias meditacijas „Be skaičių“. I. Rudžianskaitė, eilėraščius ir recenzijas publikuojanti kultūrinėje spaudoje, 2014 m. ir 2019 m. buvo įvertinta keliomis literatūrinėmis premijomis. 2019 m. ji tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare.

Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijos laureatę lydėjo jos tėtis Viktoras Rudžianskas (g. 1957 m.), poetas, žurnalistas, 2008 m. „Poezijos pavasario“ laureatas. Baigęs Marijampolės pedagoginę mokyklą ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą, jis mokytojavo, redagavo žurnalą „Trimitas“, nuo 1993 m. dirbo laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcijoje. 2004–2016 m. V. Rudžianskas – savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius, nuo 2010 m. leidyklos „Kauko laiptai“ direktorius. 1991–2019 m. išleido 14 poezijos rinkinių, kūryboje vyrauja „trūksmingas kalbėjimas, detalių reikšmės, nerimo intonacijos“. Jo eilėraščiai versti į ne vieną užsienio kalbą, o pats verčia iš kartvelų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių kalbų. V. Rudžianskas, 1994 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, 2002–2020 m. buvo įvertintas daugeliu prizų, premijų, garbės ženklų ir vardų.

Muziejuje antrą kartą svečiavosi poetas, 2019 m. Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijos laureatas Tomas Vyšniauskas (g. 1978 m,.). Dabar jau dviejų eilėraščių knygų „Įelektrinto piemens“ ir „Invazinės rūšys“ autorius bei elektroninio literatūrinio žurnalo „Rankos“ kūrėjas. Poetas, Kauno technologijos universitete baigęs verslo administravimo ir finansų studijas, ragavęs emigranto duonos, šiuo metu gyvena Kaune.

Poetas, publicistas, leidėjas Vytautas Kaziela (g. 1955 m.), geriausios 2019 m. poezijos knygos – „Alyvmedžiai“ – autorius, gyvena Utenoje. Jis mokėsi Vilniaus inžineriniame statybos institute, dirbo dienraščių „Tiesa“, „Diena“, žurnalo „Gimtasis kraštas“ korespondentu, 1993–2000 m. laikraščių „Utenos apskrities žinios“ ir 2000–2007 m. „Utenos diena“ bei leidyklos „Kintava“ vyriausiuoju redaktoriumi. Nuo 2007 m. jis – leidyklos „Kamonada“ vyriausiasis redaktorius, sudarantis ir išleidžiantis Aukštaitijos literatų kūrybos rinkinius, iš kurių minėtinas nuo 2011 m. tęsiamas Lietuvos periferijose ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poetų almanachas „Atokios stotys“. 1990–2018 m. išspausdinta 16 V. Kazielos, rašymą priėmusio „kaip savo kuklią misiją“, kūrybos – poezijos, publicistikos, esė – knygų. 1994 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, V. Kaziela 1993–2013 m. buvo apdovanotas Kazio Umbraso ir Antano Miškinio literatūrinėmis bei Utenos rajono meno ir kultūros premijomis.

Kartu su poetais atvyko dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja Ilona Papečkytė. Ji – meno saviraiškos specialioji pedagogė-ekspertė, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos narė, specialiųjų poreikių ugdytinių muzikos orkestro „Skambančios spalvos“ vadovė, sukūrusi per 300 dainų. Baigusi Marijampolės vidurinę mokyklą, Šiaulių pedagoginiame institute studijavo dailę. Paskyrimas dirbti piešimo ir darbų mokytoja ją nuvedė į Kauną, kur šiuo metu ir gyvena.