2022 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47) vyko tarptautinės parodos „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos didžioji kunigaikštystė 1561–1795 m.“ pristatymas. Renginyje dalyvavo Latvijos Respublikos Saeimos narė dr. Janīna Kursīte, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės istorijos specialistė dr. Marytė Jakovleva iš Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus, Latvijos Respublikos ambasados Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybės atstovai ir kiti svečiai.
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Parodos globėjas – Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Indulis Berzinis.
Paroda veikia iki 2023 m. kovo 6 d.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus kartu su 28 partneriais iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos parengtoje parodoje šiauliečiai ir miesto svečiai išvys ir galės suprasti, kokį pėdsaką viena kitos istorijoje ir kultūroje paliko kaimyninės valstybės Lietuva ir Latvija.
Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės kunigaikščių, dvarininkų portretai, spaudai, medaliai, monetos, žemėlapiai, knygos, baldai, piešinių, herbų ir dokumentų kopijos. Taip pat lankytojai gali susipažinti su Kuršo baltvokiečių kilmės dvarininkų Keizerlingų Malgūžės dvare buvusiu fajanso rinkiniu ir XVI–XVIII a. bibliotekos dalimi (patekusia iš Kuršo kanclerio Dytricho Keizerlingo (1713–1793), Žeimelio liuteronų kunigų Gothardo Stenderio ir Konrado Šulco XVIII a. parengtomis knygomis.
Pirmą kartą Lietuvoje parodos lankytojams pristatomas ir originalus 1569 m. rugpjūčio 3 d. Liubline surašytas dokumentas – Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės inkorporacijos į Abiejų Tautų Respublikos uniją aktas, pasirašytas karalius Žygimanto Augusto, kiti unikalūs eksponatai.
Paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos didžioji kunigaikštystė 1561–1795 m.“ – Klaipėdos universiteto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Ernesto Vasiliausko ilgamečių tyrimų (nuo 2016 m.) ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus 2021–2023 m. vykdomo to paties pavadinimo projekto rezultatas. Paroda dvikalbė, parengta lietuvių ir latvių kalbomis, 2023 m. ji bus eksponuojama ir kitose Lietuvos bei Latvijos atminties institucijose.
Kilnojamos parodos tikslas – supažindinti Lietuvos muziejų lankytojus su kaimynės Latvijos dar menkai žinomu XVI–XVIII a. istorijos laikotarpiu ir atvirkščiai – Latvijos muziejų lankytojus – su Lietuvos istorija. Pagrindinė idėja – pasitelkus eksponatus, archyvinę medžiagą, parodyti, kas sieja Lietuvą ir Latviją. Parodoje tai atskleidžiama per įvairias temas: politika ir kunigaikščiai, ekonomika, prekyba, sienos, vandens ir sausumos keliai, Kuršo dvarininkų šeimos (baronai Grothusai, Landsbergiai, Tyzenhauzai, Pliateriai ir kt.), kurios XVII–XVIII a. įsitvirtino Lietuvoje, ir jų valdytuose dvaruose (Daunoravoje, Vismantuose, Žeimelyje) įsikūrusi latvių diaspora, dvarininkų globotos ir Kuršo evangelikų liuteronų konsistorijai pavaldžios bažnyčios Lietuvoje, taip pat ir Žemaičių vyskupijos vyskupui pavaldžios katalikų bažnyčios Kurše.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.
Renginio akimirkas įamžino fot. E. Tamošiūnas.
Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Kultūros projektų vadybininkas dr. Ernestas Vasiliauskas, tel. 8 682 10141.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |