2020 m. birželio 29 d. 18 val. šalia Šiaulių geležinkelio stoties, lydint muzikinei-kultūrinei programai „Štai, Čiurlionis!“, vyks parodos „Keliaujantys muzikai“ atidarymas. Šia gražia proga Šiaulių „Aušros“ muziejus kviečia nuo birželio 30 d. iki liepos 12 d. pasinaudoti išskirtine galimybe atvykti ir pasigrožėti muziejaus fonduose saugomu M. K. Čiurlionio grafikos darbu „Auka“ (1908 m.), kuris bus eksponuojamas Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74).
Pirmąją vasaros dieną kultūrinių renginių sugrįžimą pažymėjo tarptautinės parodos „Keliaujantys muzikai“ sugrįžimas. Paroda savo kelionę tęsia leisdamasi į Saulės miestą Šiaulius, kur bus eksponuojama birželio 29–liepos 23 d. Tradicija parodą atidaryti kultūrine programa „Štai, Čiurlionis!“, kurią rengia pianistų Sonatos ir Roko Zubovų duetas ir aktorius Ridas Jasiulionis, tęsiama, o šįkart renginys bus ypač vasariškas – šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami netikėtam susitikimui su kultūra atviroje erdvėje, šalia Šiaulių geležinkelio stoties.
Paroda „Keliaujantys muzikai“ savo kelionę po Lietuvą pradėjo prieš pat karantiną – pirmieji Lietuvoje ją pamatė vieno iš Čiurlionio miestų, Varėnos, gyventojai, vos po kelių dienų – ir vilniečiai. Leidus atsinaujinti renginiams, paroda savo kelionę tęsė Kauno geležinkelio stotyje, o dabar keliasi į Šiaulius.
„Paroda, kurioje pristatyti XIX a. pab. po Europą keliavusių muzikų Claros Schumann, Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelionių vargai, džiaugsmai ir aplinkybės, suskamba kaip neblėstantis siekis keliauti, dalintis savo muzika, atrasti naujus kūrybinius horizontus. Šiandien sunku ir įsivaizduoti, kad nuo Bergeno iki Oslo Griegas koncertuoti keliavo savaitę. Paroda iliustruoja, kokios sudėtingos kartais galėjo būti kelionės pas klausytojus. Taip pat labai įdomu, kad, lyginant trijų muzikų kelionių maršrutus, pamatome, kiek nemažai iš tiesų keliavo, pamatė ir M. K. Čiurlionis“. Savo kelionėmis šie muzikai kūrė vieningą Europos kultūros erdvę, kuri šiandien vėl tampa mūsų tikslu, daug įtampų ir klausimų keliančia, nelengvai įgyvendinama vertybe“, – pasakoja pianistas, M. K. Čiurlionio namų direktorius Rokas Zubovas.
Paroda „Keliaujantys muzikai“ ir toliau keliaus per Čiurlionio miestus. Planuojamos jos eksponavimo datos ir erdvės:
Birželio 20–liepos 20 d., Druskininkų miesto muziejaus dailės galerija;
Birželio 29–liepos 23 d., Šiaulių geležinkelio stotis;
Liepos 23–rugpjūčio 15 d., Rietavo kultūros centras, buv. Rietavo Oginskių dvaro karietinė;
Liepos 24–rugpjūčio 22 d., Klaipėdos geležinkelio stotis;
Rugpjūčio 16–30 d., Palanga, Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio renginių metu; Rugsėjo 3–22 d., Plungė, Žemaičių dailės muziejus, buv. kunigaikščių Oginskių dvaro rūmai.
„Europos muzikos takai“ – tai bendras M. K. Čiurlionio namų ir partnerių iš Norvegijos ir Vokietijos projektas. Jo veiklų centre – kompozitoriai Edvardas Griegas, Clara Schumann ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Projekto renginiuose, kurie apima koncertus, parodas, ekskursijas, forumus ir diskusijas, nagrinėjami šių menininkų kultūriniai ryšiai, užsimezgę per bendrą, nors ir skirtingu laiku išgyventą, Leipcigo kultūrinę aplinką.
„Čiurlionio kelias“– tai pirmasis nacionalinio kultūros kelio projektas, aktualizuojantis dailininko, kompozitoriaus, kultūrininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos ženklus, esančius Varėnos, Druskininkų, Vilniaus, Kauno, Plungės, Rietavo, Palangos miestų ir rajonų savivaldybėse. Čiurlionio kelias veikia kaip nuolatinis objektų lankymo maršrutas, kurį sudaro apie 500 km. Projekto koordinatorius – Lietuvos muziejų asociacija. Projekto partneriai - Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, M.K. Čiurlionio namai, Druskininkų miesto muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Palangos kurorto muziejus, Varėnos kultūros centras, Senosios Varėnos šv. Mykolo arkangelo parapija, Čiurlionio draugija ir jos skyriai Čiurlionio kelio miestuose. Projekto „Čiurlionio kelias“ veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Parodos partneriai: AB Lietuvos geležinkeliai, Kūrybiška Europa, Lietuvos kultūros taryba.