Fotografijos muziejuje startuoja renginių ciklas, kurio metu lankytojai kviečiami iš naujo susipažinti su galbūt nepelnytai primirštais autoriais, kadais buvusiais aktyviais meninės fotografijos kūrėjais ar parodų organizatoriais.
Renginių cikle šiais metais bus pristatyti trys šiauliečiai fotografai: Povilas Steponavičius, Algimantas Puodžiūnas ir Vaidotas Kisielis, atstovaujantys skirtingus fotografijos raidos Šiauliuose ir Lietuvoje laikotarpius, skirtingas fotografų kartas. Jų veikla XX a. 6–9 dešimtmečiais buvo reikšminga plėtojant meninės fotografijos tematiką, parodinę veiklą, muziejininkystę.
„Vertinant meninės fotografijos raidą Lietuvoje XX a. II pusėje, svarbu suprasti, kokiame politiniame kontekste ji plėtojosi. Sovietinės okupacijos laikotarpiu politinė konjunktūra darė reikšmingą įtaką menininkų kūrybos laisvei. Pirmąjį pokario dešimtmetį meninė fotografija viešojoje erdvėje apskritai neturėjo jokių teisių – vyravo ideologinė reportažinė fotopropaganda. Tik šeštojo dešimtmečio pabaigoje, politiniam režimui švelnėjant, pamažu iškyla pirmieji nedrąsūs vieši kūrybiniai fotografų bandymai. Vienas iš tokių – P. Steponavičius, šiandien jau, deja, miręs autorius, kurį mes žinome kaip vieną iš pirmųjų to laikotarpio fotomeno parodų dalyvių“, – sako Fotografijos muziejaus vadovė Vilija Ulinskytė-Balzienė.
Vėliau, 7-ajame dešimtmetyje, fotomeno bendruomenei gausėjant ir telkiantis, įkurtas Šiaulių fotoklubas, jo vadovu kurį laiką buvo kitas renginių cikle pristatomas autorius – A. Puodžiūnas.
„Šiuo laikotarpiu kūrėjai, nepaisant išliekančios cenzūros, jau turi daugiau laisvės saviraiškai, jų kūryba įvairėja, intensyvėja parodinė veikla. 8 deš. pradžioje Šiauliuose įkurtas Fotografijos muziejus, kiek anksčiau Lietuvos fotografijos meno draugija (dabar – Lietuvos fotomenininkų sąjunga). Jos veikloje aktyviai dalyvavo ir ilgametis Fotografijos muziejaus vadovas V. Kisielis – pristatysime šio autoriaus kūrybą, veiklą saugant fotografijos paveldą ir kartu su muziejaus įkūrėju A. Diliu nuveiktus organizacinius fotomeno parodų darbus Lietuvos meninės fotografijos suklestėjimo laikotarpiu. Norėjome pagerbti šias asmenybes, prisiminti jų kūrybą ir nuveiktus darbus, pristatyti praeities kūrėjus šiuolaikinei kartai, kuriai neteko jų pažinti, tuo pačiu priminti amžininkams“, – teigia V. Ulinskytė-Balzienė.
Autorių biogramas ir kūrybos rinktines pristatymui parengė renginių ciklo koordinatorius, Fotografijos muziejaus muziejininkas-rinkinio saugotojas Viktoras Gundajevas.
2024 m. lapkričio 21 d., 17.30 val.
Algimantas Puodžiūnas gimė Šiauliuose 1944 m. Aktyviai fotografuoti pradėjo dirbdamas Šiaulių rajono laikraščio redakcijoje septintojo dešimtmečio viduryje. Šiauliuose susibūrus Foto klubui, A. Puodžiūnas aktyviai įsitraukė į veiklą, tapo klubo pirmininku.
Ruošė parodas, organizavo išvykas į kitų fotografijos klubų parodas, renginius, kūrybines stovyklas, pats produktyviai fotografavo, dalyvavo parodose kaip autorius. Apie du dešimtmečius jis dirbo televizijos žurnalistu Šiaulių rajono laidoje „Sodžius“. Šiuo metu aktyviai tvarko savo archyvus, rengia parodas, bendradarbiauja su atminties institucijomis.
Savo aktyvios veiklos metu autorius didelį dėmesį skyrė ir kraštotyrai – išleido knygas apie Šiaulių rajono istoriją, žmones, buvo paskelbtas Garbės kraštotyrininku. Atgimimo laikotarpiu Algimantas Puodžiūnas įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Žaliųjų judėjimo veiklą, buvo išrinktas į Šiaulių rajono savivaldybės tarybą.
2024 m. lapkričio 28 d., 17.30 val.
Vaidotas Kisielis gimė 1953 m. Kretingoje, pagal paskyrimą 1975 m. pradėjo dirbti Šiaulių „Aušros“ muziejuje vyr. moksliniu bendradarbiu. Ilgus metus (1977 – 1990) vadovavo Fotografijos muziejui. Dar trejus metus po to buvo Fotografijos muziejaus sektoriaus vedėju. Dirbant muziejuje, buvo atsakingas už eksponatų rinkimą ir tvarkymą, nuolatinės ekspozicijos formavimą (atidaryta 1990 m.), tuo pačiu organizavo parodas, fotografijos festivalius, rašė straipsnius. 1987 m. surengė parodą „Superfinalas 87“ apie Kauno „Žalgirio“ pergalę Maskvoje prieš CSKA.
V. Kisielis vadovavo Kultūros liaudies universiteto Fotografijos meno ir istorijos fakultetui, kuriame kartą per mėnesį rengti užsiėmimai fotomėgėjams – čia paskaitas skaitydavo žinomiausi Lietuvos fotografai bei teoretikai (Povilas Karpavičius, Virgilijus Juodakis, Algimantas Macijauskas ir kiti), svečiai iš Latvijos, Estijos bei kitų šalių.
Jo objektyvas fiksavo beveik visus Atgimimo laikotarpio įvykius Lietuvoje, dalyvavo „Sąjūdžio“, Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto atkūrimo suvažiavimuose ir kituose svarbiuose to meto įvykiuose. Pastaruoju metu tvarko savo negatyvų archyvus, fiksuoja kasdienybę, aplinką.
2024 m. gruodžio 5 d., 17.30 val.
Povilas Steponavičius (1931 – 2006) gimė Mažeikiuose, fotografija susidomėjo dar vidurinėje mokykloje, tačiau rimčiau fotografuoti ėmėsi studijų metais LŽŪM Žemėtvarkos fakultete – čia fotografija buvo privaloma disciplina.
Nuo 1957 m. liepos iki 1959 m. spalio dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje, fotografavo eksponatus, vyko į tiriamąsias ekspedicijas, fiksavo miesto gyvenimą. Nemažai nuotraukų išspausdinta įvairiuose leidiniuose, autorius aktyviai dalyvavo dalyvavo respublikinėse parodose. Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjo filmuoti. 16mm. kino filmuose užfiksuota kasdienybė, švenčių akimirkos, šeimos gyvenimas.
„P. Steponavičius buvo aistringas kolekcionierius, jo dėka devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje į Šiaulių „Aušros“ muziejų perduotas kino projektorius, naudotas „Liaudies namų“ kino teatre. Kartu su kino juostomis buvo kino filmai, kurie vėliau pripažinti vieninteliais pasaulyje išlikusiais nebyliojo kino paveldo objektais, jų pristatymai praėjusią vasarą vyko Vilniuje ir Bolonijoje“, – pasakoja V. Gundajevas.
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus
Koordinatorius – Viktoras Gundajevas
Komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |