Naujienos

Šiais metais kiekvienas, įžengęs pro apkaišytus žolynais vartus, Žaliūkių malūnininko sodyboje rado ir vainikais papuoštą kiemą, ir vainikavimo dar laukiantį Kupolės medį, ir šurmuliuojantį kermošių, ir daugybę veiklų. Visi galėjo smagiai ir prasmingai švęsti ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį: rinkti žolynus, pinti vainikus, puošti Kupolės medį. Linksmybės ir stebuklai tęsėsi iki pat vakaro.

Šventės dalyviams buvo įdomu apsilankyti Žaliūkių gatvės kalvio Alberto Martinaičio dirbtuvėlėje, kurioje buvo galima išmokti gaminti švilpynes, muzikos instrumentus, vaikiškus žaislus; pamatyti unikalias kankles ir paukštelius, padarytus iš lietuviško akmens. Meistras visada noriai dalinasi liaudiškų muzikos instrumentų, senoviškų žaislų ir žaidimų bei kitokių liaudiškų dirbinių gamybos bei naudojimo paslaptimis. Šventėje dalyvavo ir dailės studija „Auksinė ochra“, kvietusi ne tik pažiūrėti, bet ir patiems atskleisti savo kūrybines galias.

Kupolinėse skambėjo ir  šienapjūtės, ir meilės dainos, ir senosios sutartinės. Dalyvavo šiauliečiai: vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai „Čiutulis“, „Gąsužis“, modernaus folkloro grupė „Rasgauda“, Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ folkoro ansamblis „Salduvė“. Atvyko ir svečių: neseniai susibūrusi „Tyrulė“ iš Radviliškio rajono, išskirtinis Vilniuje gyvenančių dzūkų kūrybinio folkloro ansamblis „Dainaviai“. Dainingiems dzūkams vadovauja žinoma postfolkloro atlikėja archeologė Daiva Steponavičienė-Rugiaveidė. Šiauliuose jie pristatė senosiomis tradicijomis grįstą, bet kartu ir šiuolaikiškai modernią koncertinę programą. Vakarą pasitikome kartu su folkloro ansambliu „Ramočia“ iš Kelmės. Kelmiškiai džiugino ne tik puikiomis žemaitiškomis dainomis, bet ir linksmino trankia vakaruška.

Jau dešimtį metų prie Žaliūkių vėjo malūno organizuojamos Kupolinės turi labai daug liaudyje paplitusių pavadinimų: Kupolės, Rasos, Vainikų šventė, Joninės. Įvairiuose šventės pavadinimuose slypi skirtingų istorijos laikotarpių prasmės. Kupolėmis seniau vadintos sužydėjusios pievos, vaistažolės, iš kurių buriama, ir medis arba šakota kartis, įkasama šventvietės viduryje, apipinta vainikais. Pagal Simoną Daukantą – tai Vainikų šventė, mat jais puošia galvas, vartus, medžius, kryžius. Rasų pavadinimas primena, jog dabar vešliausi žolynai, o ant jų, saulei tekant, tyriausia rasa. Joninių pavadinimas atėjęs iš katalikų bažnyčios liturgijos. Tai šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė. Tad Kupolinėmis ar Rasomis vadinamą dieną ypač mėgsta Jonai, Jonės, Janinos, nes ji švenčiama Joninių išvakarėse, o mūsų krašte varduvininkus iš vakaro ir sveikindavo.

Vasarvidis arba vasaros saulėgrįža kitados buvo švenčiama net savaitę, kupiną šventinių apeigų su žolynais, ugnimi ir vandeniu. Būdavo renkamos vaistažolės, kurios šiuo metų laiku turi daugiausiai gydomųjų galių. Jos laikomos namuose iki kitų metų vidurvasario, gydo žmones ir gyvulius, gina nuo nužiūrėjimo.

Tad į šventę VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo botanikai atvyko ne tuščiomis: su savimi atsivežė įvairiausių vaistingų, žydinčių, kvepiančių žolynų. Seniau buvo tikima, kad, pavyzdžiui, Joninių išvakarėse nuskinta jonažolė gali išgydyti net 99 ligas. Nuo ko, dėl ko ir kaip tomis vaistažolėmis reikia gydytis, papasakojo išmanantys specialistai. Maža to, botanikai lankytojams pristatė simbolinį augalą – kūpolį.

Joninių išvakarėse renkamos ne tik vaistažolės – suskinta 9 ar 12 žolynų puokštė, vadinama kupole, yra stebuklinga, tinka burtams ir ateities spėjimui. Sako, kad tokia kupolė gydo žmones ir gyvulius, gina nuo piktų akių nužiūrėjimo, taip pat pagal ją galima spėti ir kitų metų laimę. Juk kiekvienas šioje puokštėje esantis augalas turi skirtingą reikšmę, kurią buvo galima sužinoti per specialiai tam skirtą burtų valandą.

Dalijamės renginio akimirkomis. Fot. K. Steponavičiūtė.

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus, rėmėjos: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė, informacinis rėmėjas – žiniasklaidos grupė „Etaplius“, draugas – VUŠA Botanikos sodas.