Naujienos

2020 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyko baigiamasis ciklo „Susitikimai parodoje „Kovo 11-oji: laisvės istorijos liudijimai“ renginys, skirtas Juodojo kaspino (Baltijos kelio) dienai paminėti. Dalyvavo Kovo 11-osios Akto signatarai, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai: Virgilijus Kačinskas, Algimantas Sėjūnas, Mindaugas Stakvilevičius. Baltijos kelio istorinę reikšmę apžvelgė Lietuvos Respublikos Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas. Buvo demonstruojama filmuota Atgimimo metų kronika, vedamos ekskursijos parodoje „Kovo 11-oji: laisvės istorijos liudijimai“.

Paskutinis ciklo „Susitikimai parodoje „Kovo 11-oji: laisvės istorijos liudijimai“ renginys vyks Juodojo kaspino (Baltijos kelio) dienos išvakarėse ir skirtas šiam svarbiam ir išskirtiniam Lietuvos istorijos faktui paminėti. Baltijos kelias – per 600 km nusitęsusi rankomis susikibusių žmonių grandinė, jungusi trijų Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Taip 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto  metines, Baltijos šalių gyventojai išreiškė norą būti laisvais.  Baltijos kelią surengė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Kelias ėjo ruožu: Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga–Cėsys–Valmiera–Rūjiena–Viljandis–Tiūris–Rapla–Talinas. Spėjama, kad iš viso Baltijos kelyje stovėjo apie 2 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. – iš Lietuvos. Taip Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių žmonės vienu metu tvirtai susikibę rankomis išreiškė vienybę ir laisvės troškimą. 2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.
1989 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių miesto gatvėse ir Pergalės aikštėje (dabar Prisikėlimo aikštė) buvo surengtas teatralizuotas pasirodymas, kurio metu suvaidinta 1939 m. Lietuvos egzekucija. Po renginio kas savo automobiliais, kas Sąjūdžio organizuotu transportu, patraukė į Baltijos kelio akciją, kur šiauliečiams buvo paskirtos 2 atkarpos tarp Panevėžio ir Pasvalio. Minint įvairias Baltijos kelio sukaktis ir siekiant įprasminti šį įvykį, prie Pumpėnų (Pasvalio r.) šiauliečiai pastatė Baltijos kelio atminimo ženklus, kuriuos sukūrė  skulptoriai: Gediminas Pyragas, Juozas Šilenskis, Gintautas Lukošaitis.
Baltijos kelio svarbiausius momentus galima išvysti ir parodoje „Kovo 11-oji: laisvės istorijos liudijimai“, atidarytoje Chaimo Frenkelio viloje 2020 m. Kovo 11-osios išvakarėse ir skirtoje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Paroda apžvelgia XX a. 5–10 dešimt. svarbiausius Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio etapus, visuomeninio-politinio gyvenimo Lietuvos, Šiaulių miesto įvykius, Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ir įtvirtinimo metą. Paskutinį pasipriešinimo laikotarpį vainikavo Sąjūdis, pasiekęs tikslą – Lietuvos nepriklausomybę. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė istorinės reikšmės dokumentą – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktą. Tarp 141 AT deputatų – šeši Šiaulių miesto atstovai: Virgilijus Kačinskas, Kęstutis Lapinskas, Romualdas Ozolas, Donatas Morkūnas, Algimantas Sėjūnas, Mindaugas Stakvilevičius. 
Paroda „Kovo 11-oji: laisvės istorijos liudijimai“ užbaigiama popiežiaus Šventojo Jono Pauliaus II apsilankymu Lietuvoje 1993 m. rugsėjo 4–8 d. Šventasis Jonas Paulius II – pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius, o jo vizitas 1993 m. suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai, sustiprino tautos dvasią ir vienybės siekį.
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2020 metus Šventojo Jono Pauliaus II metais.

Paroda „Kovo 11-oji: laisvės istorijos liudijimai“ veiks iki rugsėjo 4 d.