Netyrinėta šiauliečio Liudviko Jakavičiaus leidybos sritis
Liudvikas Jakavičius, dažnai pasirašydavęs slapyvardžiu Lietuvanis, laikomas stambiausiu privačiu leidėju tarpukario Lietuvoje (žr. 1 pav.).
Jis gimė 1871 m. kovo 10 d. Akmenėje, nuo 1891 m. apsigyveno Rygoje ir dirbo įvairiose tarnybose raštininku, nors buvo baigęs tik penkias realinės gimnazijos klases. 1904 m. įsteigė knygyną „Lietuva", o 1905 m. ir nuosavą spaustuvę, kurioje leido laikraštuką „Juokdarys", „Juokų kalendorių", 1909–1915 m. savaitraštį „Rygos naujienos". Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m., apsigyveno Šiauliuose ir čia įkūrė vieną didžiausių knygynų „Lietuva" iš 19 tarpukaryje veikusių knygynų mieste. 1938 m. savo verslą perleido kitam Šiaulių knygininkui Feliksui Maksvyčiui, o 1940 m. persikėlė į Anykščius, kur ir mirė 1941 m. rugpjūčio 20 d.
Be labai reikšmingų L. Jakavičiaus nuopelnų platinant draudžiamą lietuvišką spaudą, vėliau – ją leidžiant, nepamirštama ir jo sceninė veikla. Dar 1898 m. Rygoje suorganizavo scenos mėgėjų būrelį ir režisavo pirmą lietuvišką spektaklį. 1911 m. įkūrė Rygos lietuvių teatro draugiją „Žaislas", kuri nuolat rengdavo po 2 spektaklėlius per savaitę. L. Jakavičiaus entuziazmo ir pasiryžimo nenuslopino nei policijos sekimas, nei konkurentų daromos kliūtys. Jis pats režisavo, sakė monologus, dainavo tiek solo, tiek chore. Persikėlęs į Šiaulius, apie 1922 m. vėl įkūrė tokią pat draugiją su tuo pačiu pavadinimu „Žaislas" ir buvo jos vadovas (žr. 2 pav.).
Nepaisant labai didelių jo leidybos užmojų ir nuopelnų parduodant knygas, daugumai tyrinėtojų užkliūva leidiniuose propaguota pigi, masinė kultūra, nepasižymėjusi nei subtiliu humoru, nei geru apipavidalinimu. Ir pats L. Jakavičius niekada nepretendavo į didįjį meną, sakydamas, jog „maldaknyges pardavinėjo tam, kad ant jų uždirbęs, galėtų veltui dalyti žmonėms švietimuisi lietuvių laikraščius ir pasaulinio turinio knygas. [...] Per tuos Jakavičiaus leidžiamus ir platinamus kalendorius ir pasakas, kaimo liaudis išmoko skaityti, suartėjo su knyga ir laikraščiais; šiandien daug lengviau į kaimo žmonių rankas patekti ir rimtesniems leidiniams, nes Jakavičiaus leidiniai padarė kelią į kaimą – įpratino skaityti". Šalia įvairių kalendorių, sapnininkų, humoristinių ir scenos meno leidinėlių, net 1924 m. užsimoto leisti scenos mėgėjams mėnesinio žurnalo „Mėgėjų teatras" jis išleido daug to meto plačiajai visuomenei labai reikalingų praktinio pobūdžio knygelių: kaip rašyti reikalų raštus, kaip išmokti fotografuoti, kaip taupyti pinigus, prižiūrėti sodus ir daržus, savo sveikatą ir panašiai (žr. 3–4 pav.). Ir visa tai išėjo rekordiškai dideliais tiražais: kaip pats teigė, visų leidinių išleista per 2 milijonus egzempliorių.
Galbūt todėl tokio masto knygų leidėjas mūsų spaudos istorijoje nebuvo pastebėtas kaip smulkus meninių atvirukų (nors tarpukario Lietuvoje tai buvo gan pelningas verslas) leidėjas. Šiandien būtų sunku teigti, kiek iš viso ir kokių atvirukų L. Jakavičius išleido toje begalinėje spaudinių „be leidimo duomenų jūroje". Žinome ir „Aušros" muziejuje saugome tik vieną carinio valdymo laikotarpiu gana originaliai išleistą su jo pavarde ir nuotrauka naujametinį reklaminį atviruką, datuojamą apie 1912 m. (žr. 5 pav.). Tarp daugybės neįvardytos kilmės spaudinių kol kas jo leidybai priskirtume 20 pieštų universalių sveikinimo atvirukų ciklą, kurį pateikiame šioje parodoje. Atvirukuose matomas apvalus (žr. 6–11 pav.), ovalus (žr. 12–16 pav.) ar stačiakampio (žr. 17–25 pav.) formos nedidelis spalvotas piešinukas su poeto Jono Krikščiūno-Jovaro ar paties L. Jakavičiaus (žr. 9, 10, 15, 22 pav.) sukurto eilėraščio posmeliu apačioje. Ir šie atvirukai nelengvai identifikuojami: jie neturi jokių aiškių leidimo duomenų, tik 4 kalėdiniuose ir naujametiniuose atvirukuose po L. Jakavičiaus sukurtu posmeliu esti slapyvardžio Lietuvanis trumpinys „L-nis". Daugiausia pateikiamas vienas iš dviejų poeto J. Krikščiūno-Jovaro universalių sveikinimo posmelių: ketureilis „Gyvenimo rytas tešviečia gražus..." arba 8 eilučių „Tau jausmas galingas / Teauga didin!..". Žinodami, jog tarpukariu J. Krikščiūnas-Jovaras gyveno kaime gan skurdžiai ir neturėdamas išteklių leidyba nesivertė, šį ciklą priskirtume žymiam leidybos verslininkui L. Jakavičiui. Juolab kad viename iš dviejų atvirukuose naudotų L. Jakavičiaus posmelių aiškiai išreikštas asmeninis palinkėjimas: „Sveiki sulaukę Kalėdų Švenčių! / Sveikinant Jus šių Kalėdų švenčių / – Nuoširdžius linkėjimus Jums siunčiu..." (žr. 22 pav.). Be to, atvirukų cikle galima įžiūrėti šiam leidėjui būdingą rinkos užkariavimo stilių – kuo pigesnį masiškumą: atvirukams parenkami ne įvairūs sveikinimo posmeliai, o skirtingos piešinių (kartais labai panašių) formos.
Atvirukų ciklui būdinga vienoda stilistika: reverse žalios spalvos atspaudai, apatiniame kairiame kampe tie patys maži angliški užrašai: „Import / Printed in Saxony" (Importas / Spausdinta Saksonijoje), spaustuvės logotipas, o viršuje terminas „pašto atvirukas" prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis (žr. 26 pav.). Manytina, kad visi atvirukai spausdinti XX a. 3 dešimtmetyje Leipcige, tarpininkaujant Kauno leidėjui Antanui Kniūkštai, nors dauguma jų yra be jokių metų ar siuntimo datų. Tik keliuose atvirukuose esantys įrašai ar pašto antspaudai liudija 1929 ir 1936 m.
Parodoje eksponuojami 14 Šiaulių „Aušros" muziejaus ir 6 atvirukai iš šiauliečio filokartininko Petro Kaminsko kolekcijos. Daugumą šio ciklo atvirukų muziejui padėjo surasti ar padovanojo šiaulietis filokartininkas Česlovas Galkus, už ką mes jam labai dėkojame.
Siūlome ir jums susipažinti su L. Jakavičiaus išleistais meniniais atvirukais, sugrupuotais pagal piešinio formą: apvalūs, ovalūs ir stačiakampiai.
Parengė Almantas Šlivinskas
