Renginių kalendorius

  Rugpjūtis 2017  
P A T K Pn Š S
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      


2017 m. vasario 16 d. Šiaulių „Aušros" muziejaus Chaimo Frenkelio viloje minėta Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kurios proga atidaryta tarptautinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje" ir pristatyta parodos knyga. Renginyje dalyvavo Šiaulių meras Artūras Visockas, Jelgavos vicemerė Rita Vectirāne, Latvijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje antroji sekretorė Diana Golubecka, LR Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas ir Stasys Tumėnas, muziejininkai iš G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus.

Šiaulių „Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza pasveikino susirinkusius su Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir prisiminė 1918 m., atkreipdamas dėmesį, kad vasario 16-osios akto pasirodymui, įtakos turėjo daug žmonių, tarp kurių buvo ir šiauliečiai. „Pirmiausia norisi prisiminti asmenis, prisidėjusius prie Lietuvos tarybos išrinkimo, kurių vienas buvo Peliksas Bugailiškis, vėliau įkūręs „Aušros" muziejų. Dar vienas žmogus, be kurio Lietuvos valstybingumą būtų sunku suvokti, tai Kazimieras Venclauskis, kuris, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, sukūrė laikiną savivaldos rinkimų įstatymą, leidusį išrinkti pirmą demokratišką savivaldybę Šiauliuose. Tokių žmonių Šiauliuose būta ir daugiau", – kalbėjo R. Balza.

„Valstybė tokia stipri, kokia stipri ir žmonių valia", – pastebėjo Jelgavos miesto vicemerė Rita Vectirāne, linkėjusi, kad lietuvių valia vis labiau stiprėtų, o valstybė klestėtų.

G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus direktorė Gita Grase pasidžiaugė lietuvių dėmesingumu šalies istorijai ir parengta paroda, kuri yra pirmasis bendras dviejų valstybių projektas, atskleidžiantis sąsajas tarp Lietuvos ir Latvijos.

„Aušros" muziejaus direktorius pavaduotoja, parodos rengėja Virginija Šiukščienė pasakojo, kad artėjantys Lietuvos ir Latvijos 100-mečiai, kurie bus minimi 2018 m., įpareigojo muziejininkus atkreipti visuomenės dėmesį į tuos asmenis, kurie prieš 99-erius metus priėmė turbūt svarbiausią sprendimą moderniosios Lietuvos istorijoje.

Šiaulių „Aušros" muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos ir G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus direktorės Gitos Grasės bendru sutarimu Šiaulių „Aušros" muziejus inicijavo projektą, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Projekto tikslas – muziejinėmis priemonėmis – paroda ir knyga – per Mintaujos gimnazijos moksleivių likimus papasakoti Lietuvos ir Latvijos kelią į Nepriklausomybę, perteikti nepriklausomų valstybių istorijos fragmentus.

Parodą parengė, eksponatus atrinko ir tekstus sukūrė Virginija Šiukščienė (parodos koncepcijos autorė ir projekto vadovė), dr. Gintas Putikis (Jelgava), Birutė Lukošiūtė, Gabrielė Jasiūnienė. Paroda parengta lietuvių ir latvių kalbomis, tekstų vertėja ir konsultantė – Šiaulių universiteto docentė dr. Regina Kvašytė. Parodos dizainerė – Zita Šulcienė. Parodoje eksponuojami originalūs eksponatai ir eksponatų kopijos iš 29 abiejų šalių atminties institucijų ir 7 privačių archyvų bei kolekcijų.

Parodos koncepcija grindžiama dvipusiškumu – pristatomi dviejų tautų atstovai, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir prisidėjo prie nepriklausomų valstybių kūrimo, dviejų valstybių Nepriklausomybių paskelbimo faktai, valstybingumo simboliai. Paroda pradedama Mintaujos gimnazijos istorija, pristatomos ryškiausios XIX a. II p. asmenybės: gimnazijos mokiniai – žymiu tautosakininku, publicistu tapęs Krišjanis Baronas, latvių teatro tėvu vadinamas Adolfas Alunanas, gimnazijos mokytojas Jonas Jablonskis, skleidęs lietuvišką dvasią, apie save būręs lietuvius gimnazistus ir daręs įtaką jų nuotaikoms ir tolesnio kelio pasirinkimui. J. Jablonskio aplinkoje prieglaudos ieškojo ir 1893 m. į Mintaują vikaru paskirtas Juozas Tumas-Vaižgantas. J. Jablonskis į Mintaują parkviesdino rašytoją Liudviką Didžiulienę-Žmoną, kuri įkūrė lietuvybės židiniu tapusį moksleivių bendrabutį – pensioną, globojo lietuvius moksleivius. Lietuviai gimnazistai Mintaujoje būrėsi į būrelius ir draugijas, iš kurių garsiausia – „Kūdikio" draugija, veikusi 1890–1899 m. Draugijos nariai kartu su kitais gimnazistais 1896 m. aktyviai pasipriešino rusinimo politikai – gimnazijos vadovybės vertimui melstis rusų kalba, dėl to dalis moksleivių buvo pašalinti iš gimnazijos be teisės į ją sugrįžti.

Iš gausaus Mintaujos gimnazijos moksleivių būrio išskirti svarbiausi abiejų šalių Nepriklausomybės laikotarpio politikos veikėjai – Prezidentai A. Smetona, J. Čakstė, A. Kviesis, Lietuvos Ministrai Pirmininkai: M. Sleževičius, Ernestas Galvanauskas (mokėsi Mintaujos realinėje gimnazijoje), V. Petrulis, J. Tūbelis, V. Mironas, latvių politikai Frydrichas Vesmanis ir Francis Trasunas. Vienas iš žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų – Jonas Šliūpas – pristatomas kaip bendros abiejų tautų valstybės kūrimo ideologas ir iniciatorius. Kaip asmenybė, vienijusi abi tautas, pristatomas lietuvis kunigas Kazimieras Jasėnas. Baigęs Mintaujos gimnaziją, tolimesnį savo gyvenimą jis susiejo su Latvija: kunigavo įvairiose parapijose, statė katalikų bažnyčias, leido knygas, mokytojavo Mintaujos gimnazijoje. Paroda baigiama dviejų buvusių gimnazistų, dailininkų – lietuvio Petro Kalpoko ir latvio Gederto Eliaso – asmenybių ir kūrybos pristatymu.

Paroda ir parodos knyga „Nepriklausomų valstybių - Lietuvos ir Latvijos - kūrėjai Mintaujos gimnazijoje" įprasmina abiejų šalių – Lietuvos ir Latvijos – Nepriklausomybių 100-mečius ir prisideda prie abiejų tautų istorinės atminties formavimo.

Paroda 2016 m. lapkričio 16 d. – 2017 m. sausio 25 d. eksponuota Latvijoje, G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejuje. Ją aplankė daugiau nei 3 500 lankytojų. Paroda Šiauliuose bus eksponuojama iki balandžio 23 d. Sukurtos edukacinės veiklos parodoje. Visi lankytojai parodoje įgytas žinias bus kviečiami pasitikrinti sprendžiant kryžiažodį, padėsiantį aktualizuoti reikšmingiausius istorijos faktus, susijusius su Mintaujos gimnazija ir jos auklėtiniais, svarbiausiais abiejų šalių tautinio atgimimo ir Nepriklausomybės laikotarpio valstybių veikėjais.

Edukacinis užsiėmimas „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjų portretai" yra skirtas Mintaujos gimnazijoje studijavusių abiejų šalių politikos, ekonomikos, mokslo, kultūros ir meno atstovų, savo darbu ir kūryba prisidėjusių prie Nepriklausomų valstybių suklestėjimo, pažinimui. Dalyvauti šioje edukacinėje programoje simboliškai kviečiami visų gimnazijų auklėtiniai – būsimi atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės gerovės kūrėjai.

Organizuoti ar pavieniai lankytojai galės užsisakyti parodoje gido vedamą ekskursiją.

Nuotr. E. Tamošiūno. Daugiau akimirkų iš renginio – „Aušros“ muziejaus facebook paskyroje.

Organizatorius – Šiaulių „Aušros" muziejus
Partneriai: G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejus, Baltų centras
Rėmėjos: LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė

Apie parodos atidarymą Latvijoje skaitykite čia.

Mintaujos XIX a. pab.–XX a. pr. vaizdus atvirukuose galite apžiūrėti „Aušros" muziejaus kanale youtube.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros" muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė tel. 8 41 524398; 8672 2 11 52.

« Atgal