Edukacija
Šiaulių „Aušros" muziejus – vienas iš didžiausių muziejų Lietuvoje, svarbi Šiaurės Lietuvos kultūros institucija – išsiskiria ne tik rinkinių ir ekspozicijų įvairove, turtinga istorija, edukacine veikla, bet ir dalyvauja įvairiuose kultūros procesuose – nuo masinių švenčių ir renginių organizavimo iki paskaitų, konferencijų, leidybinės veiklos, šiuolaikinių menininkų parodų rengimo ir pan.
Pastaraisiais metais „Aušros" muziejus užsiima aktyvia edukacine veikla, siūlo pasirinkti įvairiausių edukacinių programų, kurios bendradarbiaujant su mokytojais, švietimo skyrių darbuotojais nuolat tobulinamos ir kiekvienais metais atnaujinamos. Muziejus tapo kultūros ir švietimo centru, tikru mokytojų ir mokinių pagalbininku. Mažieji lankytojai ekspozicinėse bei specialiai kūrybinei veiklai pritaikytose erdvėse, tyrinėdami susipažįsta su kultūriniu Lietuvos palikimu. Muziejaus edukacinių programų privalumas – eksponatai ne tik demonstruojami, bet ir naudojami įvairioms užduotims. Taip vaikams leidžiama tiesiogiai prisiliesti prie daikto istorijos.
Pirmaisiais Atgimimo metais pradėta plėtoti edukacinė muziejaus veikla, kuri reiškėsi bendromis su moksleiviais etnografinėmis, istorinėmis ekspedicijomis, teminėmis ekskursijomis, paskaitomis, konkursais, ir tik 1996 m. pradėtos kurti edukacinės programos, remiantis Didžiosios Britanijos bei Švedijos muziejininkų patirtimi. Pirmoji edukacinė programa „Surask panašų eksponatą ekspozicijoje" vyko etnografijos ekspozicijoje ir buvo skirta 1–4 klasių moksleiviams.
Nuo 1998 m. pradėti rengti šviečiamieji projektai Atviros Lietuvos fondui, Kultūros ir sporto rėmimo fondui, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Etninės ir regionų kultūros projektų rėmimo programoms. Projektuose edukacinės programos pateiktos kaip specialiųjų mokymo formų plėtotė. Edukacinę veiklą skatino ir tarptautinius seminarus organizavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcijos valdyba, Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras, kuriame muziejininkai sėmėsi naudingų žinių šiai veiklai plėtoti.
1999 m. Aušros alėjos rūmuose įkurta Senųjų amatų troba, kuri sustiprino persikėlimo į kitą epochą įspūdį. Joje ir šiandien vyksta įdomios ir gausiai moksleivių lankomos pratybos: „Puodų lipdymas senoviniais būdais", „Virvučių vijimas su akmenukais" ir „Senovės raštinė".
Muziejinės edukacijos pagrindas – eksperimentu pagrįsta istorijos proceso atskiro elemento rekonstrukcija, vaizdžiai iliustruojanti skirtingų epochų materialųjį pasaulį ir dvasinį gyvenimą. Idėja atskleisti praeities žmonių gyvenimą taikant praktinę veiklą yra įdomi, patraukli ir dėl to ja pasiekiama kur kas daugiau nei pasakojimu.
Moksleivius į muziejų traukia netradicinė aplinka ir puiki galimybė ne tik pamatyti, išgirsti, bet ir patiems aktyviai dalyvauti edukacinėse programose. Kad moksleiviai ir mokytojai lengviau orientuotųsi pateiktoje programų gausoje, nuo 2001 m. leidžiamas leidinys „Muziejus – mokyklai". Jame pristatomos edukacinės programos, suskirstytos į temas: archeologija, etnografija, istorija, dailė, fotografija, technikos istorija, literatūra, restauravimas. Kiekviena tema turi teorinę ir praktinę dalis. Pavyzdžiui, tema ARCHEOLOGIJA skyla į teorinę dalį – temines ekskursijas: „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII amžiaus", „Senovės gyvenvietės ir kapinynai Šiaulių mieste", „Kaip išgauti geležį?", „Archeologiniai kasinėjimai Šiaulių senamiestyje", „Žymiausi Šiaulių krašto piliakalniai", ir pratybas: „Archeologinis kostiumas ir virvučių vijimas su akmenukais", „Puodų lipdymas senoviniais būdais".
Temos ETNOGRAFIJA teorinę dalį sudaro teminės ekskursijos: „Valstiečių buitis ir būtis XIX a. pab.–XX a. I p.", „Pagrindiniai amatai Lietuvos kaime", „Senolių kaimo gryčioj...", „Lietuvių liaudies kalendorinės šventės (Užgavėnės, šv. Velykos)", „Lietuvių tautinis kostiumas", „Žemaitės moters tautinis kostiumas", „Liaudies menas ir tradicijos", o praktinę – pratybos: „Kiaušinių marginimas", „Pynimas iš vytelių", „Žaislai iš šiaudų", „Vėlinių žibintų lipdymas". Naudojantis tokia pat struktūra išdėstomos ir kitos edukacinių programų temos. Šiandien muziejus pristato mokyklai 8 temas su 33 pratybomis.
Kad edukacinė veikla reikšminga mokymo procesui, tai rodo jau keliolika metų iš eilės „Aušros" muziejaus organizuojama akcija „Pirmoko diena muziejuje". Ypatingą dėmesį skiriant mažųjų visuomenės narių žinių ir gebėjimų ugdymui, Šiaulių miesto ir apskrities bei kitų regionų pirmokams yra rengiama akcija, kuri kaskart sulaukia palankaus švietimo bendruomenės įvertinimo. Vienas iš svarbiausių šios akcijos tikslų – supažindinti mažuosius su muziejumi ir jo vertybėmis, plėsti jų pažinimo ribas netradicinėje aplinkoje, skatinti domėjimąsi savo krašto, tautos praeitimi, senąja kultūra, papročiais. Naudojant įvairias edukacinio darbo formas, vaizdines bei metodines priemones, yra siekiama kryptingai lavinti, mokyti bei ugdyti mažųjų gebėjimus. Nuo pat pirmo jų apsilankymo muziejuje stengiamasi sukurti žaismingą ir kūrybingą atmosferą, leidžiančią atsipalaiduoti ir jaustis patogiai. Pirmokams siūlomos teminės ekskursijos ir pratybos, per kurias jie gali pabuvoti dvare, sužinoti saugaus dviračių eismo taisykles, susipažinti su elektros gamybos paslaptimis, susikurti vienetinius šventinius atvirukus, tradicinę Užgavėnių kaukę ir dar daug mielų smulkmenėlių, priminsiančių apsilankymą muziejuje.
2009 m. vasario mėn. visuomenei pateiktas naujas edukacinių programų ciklas „Šeimos savaitgalis muziejuje". Kaip žinia, šeima yra žmonijos kultūrinių, dorovinių vertybių puoselėtoja ir skleidėja. Jos narių buvimas kartu, bendra kūryba, tikslai stiprina darną ir tvirtumą, skatina savitarpio pagalbą, atsakomybę vienas už kitą, toleranciją – taip puoselėjamos tradicinės šeimos vertybės. Tuo vadovaujantis siekiama, kad ir vaikai, ir tėveliai, ir seneliai turėtų vienodas galimybes kurti, eksperimentuoti, pasivaržyti, tiesiog linksmai, įdomiai praleisti laiką ir išmokti įvairių senovinių amatų. Sėkmingas projektas įrodė, kad mieste trūksta turiningų, skatinančių kūrybą pramogų, leidžiančių šeimoms pabūti kartu. O muziejus tai gali pasiūlyti.
Būtina paminėti ir visiškai naują požiūrį į edukacinę veiklą pristačiusį edukacinių programų ciklą „Ekspedicija A.I.N.I.S.: atrask, išgirsk, nagrinėk, išsiaiškink, sužinok", parengtą 2008 m. ir skirtą „Aušros" muziejaus 85-mečiui. Ekspedicijos tikslas buvo surinkti įdomiausių bei vertingiausių „Aušros" muziejaus eksponatų lipdukų kolekciją ir užpildyti edukacinių programų lankstinuką „Ekspedicija A.I.N.I.S.". Ciklą sudarė edukacinės programos: „Rytai – Vakarai", „Kalbanti dėžutė", „Karinė paslaptis", „Kelionė dviem ratais". Dalyviai, išklausę istorijas apie Rytų ir Vakarų civilizacijų panašumus ir skirtumus, radijo aparato tobulėjimą, akmens amžiaus žmogaus gyvenseną bei dviračio atsiradimą Lietuvoje, turėjo atlikti painias užduotis ir surinkti 16-ą lipdukų.
2009 m. spalio 30 d.Šiaulių „Aušros" muziejus dalyvavo Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcijos organizuotame renginyje „Idėjų mugė". Per renginį 10 Lietuvos muziejų pristatė įdomiausias edukacines programas ir projektus, iš kurių didžiausio dalyvių dėmesio susilaukė ir Lietuvos muziejų asociacijos nominaciją už Geriausią idėją pelnė „Aušros" muziejus, pristatęs edukacinių programų ciklą „Ekspedicija A.I.N.I.S.: atrask, išgirsk, nagrinėk, išsiaiškink, sužinok".
Kalbant apie muziejinę edukaciją, negalima neužsiminti ir apie XX a. pab. Lietuvoje kartu su nepriklausomybe atsiradusias edukacines gyvosios istorijos šventes, kurios atvėrė naujas galimybes „išeiti" į visuomenę. Gyvoji istorija – tam tikro istorinio laikotarpio gyvenimo rekonstrukcija, pagrįsta eksperimentu arba perimta patirtimi. Rekonstrukcija leidžia geriau iliustruoti atitinkamo istorinio laikotarpio materialųjį ir dvasinį pasaulį. Pirmieji su gyvosios istorijos idėja susipažino archeologai eksperimentatoriai po vieną ar grupelėmis keliaudami po svečias šalis. Gyvosios istorijos šventės praplečia muziejaus edukacijos galimybes: šventėje dalyvauja visų amžiaus grupių žmonės, joje veiklos randa visų socialinių sluoksnių atstovai, netgi tie, kurie paprastai į muziejų neateina.
Šiaulių „Aušros" muziejus buvo vienas iš pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių organizuoti gyvosios istorijos šventes dar 2000 m. Tokios šventės – Senųjų amatų dienos – iki 2007 m. vyko prie Žaliūkių vėjo malūno. Per šventes buvo sukuriama praeitų amžių aplinka, atitinkamo laikotarpio rūbais apsirengę dalyviai demonstravo amatus, kasdienius darbus, inscenizavo mūšius. Pirmosios šventės buvo skirtos priešistoriniam laikotarpiui, jose dalyvavo klubų „Pajauta", „Senās vides darbnīca" (Latvija) eksperimentatoriai. Vėliau šventės temos priartėjo prie XX a., o apsistota buvo ties tarpukariu. Temos pasirinkimą nulėmė gausūs ir reikšmingi „Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus rinkiniai, malūno aplinka.
Senųjų amatų dienose būdavo sulaukiama didelio būrio lankytojų (apie 5 000). Šventė tapo populiari ir žinoma visoje Šiaurės Lietuvoje. 2008 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo Žaliūkių vėjo malūno restauravimo darbai. Įgyvendinus šį projektą, restauruotas malūnas su šalia atkurtu malūnininko namu taps muziejaus edukaciniu etnocentru – čia bus rengiamos edukacinės programos, vėl organizuojamos gyvosios istorijos šventės. Edukacinė veikla bus nukreipta į amatų mokymą ir demonstravimą remiantis liaudies tradicijomis ir objekto specifiškumu.
2003–2005 m. „Aušros" muziejus kartu su regionine televizija „S plius" sėkmingai įgyvendino edukacinį televizijos projektą „Įdomioji Šiaulių istorija", reprezentuojantį krašto istorijos ir kultūros paveldą. Projektas pasiekė ir tą auditorijos dalį, kuri muziejuje iki šiol niekada nesilankė ar apskritai apie jį nedaug ką žinojo. Dvidešimt penkių pusvalandinių edukacinių televizijos laidų cikle atgijo iš muziejinių eksponatų, ekspozicijų fragmentų ir miestiečių atsiminimų nuotrupų sulipdytas gyvas miesto praeities paveikslas. Šiandien edukacinis televizijos laidų ciklas „Įdomioji Šiaulių istorija" rodomas Ch. Frenkelio viloje kino teatre „Kapitol" ar mokyklose per pamokas.
Edukacinė muziejaus veikla kiekvienais metais plečiasi, auga edukacinių programų dalyvių skaičius. Šį kitimą iliustruoja pateikta lentelė.
Bendras muziejaus lankytojų ir edukacinių programų dalyvių skaičius 2005–2008 m.
Dar prieš dešimtį metų su pavydu žiūrėjome į Vakarų Europos muziejų įdirbį edukacinėje veikloje. Šiandien padėtis – tolygi. Tiesa, negalime konkuruoti materialinėje srityje, bet kūrybiškumas, mokėjimas išsiversti minimaliomis sąnaudomis duoda puikių rezultatų.