Renginių kalendorius

  Gruodis 2017  
P A T K Pn Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Malūno istorija

Didžioji dalis Šiaulių miesto statinių per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus buvo beveik visiškai sunaikinta. Prieš 130 metų pastatytas Žaliūkių vėjo malūnas – šiandien vienas iš nedaugelio Šiaulių istorijos liudininkų. Šis XIX a. pab. statinys Šiauliuose yra vienintelis išlikęs ir saugomas medinės architektūros technikos paveldo objektas, pirmasis Lietuvoje grūdų apdirbimo istorijos muziejus ir svarbus pietinio miesto rajono kraštovaizdžio akcentas.

Žaliūkių vėjo malūnas yra kepurinis, dar vadinamas olandiško tipo (olenderis). Jis pastatytas apie 1875–1880 m. vokiečio Gustavo Danielio tėvo trijų dešimtinių (1 dešimtinė – 1,0925 ha) žemės plote, nežymioje pakilumoje, neužstotoje miškų ir sodybų, tuometiniame Žaliūkių kaime, nuo kurio ir gavo pavadinimą. Šalia malūno stovėjo malūnininko sodyba – dviejų galų gyvenamasis namas, svirnas ir klojimas. Čia gyveno samdomas malūnininkas. Malūnas buvo gerai įrengtas. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis tiekė miltus caro kariuomenės garnizono kepyklai Šiauliuose. Į malūną suvažiuodavo ūkininkai ir miestelėnai iš aplinkinių kaimų.

Po nacionalizavimo pradėjęs merdėti, o 1957 m. ir nustojęs malti, apie dešimtmetį Žaliūkių malūnas stovėjo apleistas. 1967 m. jis perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui. Malūnas buvo suremontuotas, o 1970 m. atidaryta malimo ekspozicija nuo geležies amžiaus iki dabartinių laikų. Malūnu rūpinosi „Aušros“ muziejus.
2000–2007 m. Žaliūkių vėjo malūnas – vienas iš svarbiausių Šiaulių miesto kraštovaizdžio akcentų ir etnokultūros, tradicinių amatų puoselėjimo židinys. Prie malūno vyko kasmetinės gyvosios istorijos šventės – Senųjų amatų dienos, sutraukdavusios būrius šiauliečių, bei kalendorinės šventės: Užgavėnės, Žolinė.

2009 m. – restauruotas Žaliūkių vėjo malūnas. Lėšas projektui „Žaliūkių medinio vėjo malūno restauravimas ir pritaikymas visuomenės reikmėms" skyrė Lietuva ir Norvegija pagal Norvegijos finansinį mechanizmą.

2010 m. – atstatytas malūnininko gyvenamasis namas ir pavadintas Malūnininko troba. Lėšas projektui „Žaliūkių medinio vėjo malūno restauravimas ir pritaikymas visuomenės reikmėms" skyrė Lietuva ir Norvegija pagal Norvegijos finansinį mechanizmą.

2010 m. – atnaujinta Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija.

2011 m. – Žaliūkių malūnininko sodyba atidaryta lankytojams.