Renginių kalendorius

  Rugsėjis 2017  
P A T K Pn Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Paroda, skirta „Varpo“ draugijos 100-mečiui

2008 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių „Aušros“ muziejus pakvietė visuomenę į Ch. Frenkelio vilą, į renginį „Pajudinkim tautos Varpą“, skirtą dramos-muzikos-dainos draugijos „Varpas“ įkūrimo 100-mečiui.

Renginyje buvo pristatyta kilnojamoji paroda iš „Aušros“ muziejuje ir kitose kultūros paveldo įstaigose saugomos „Varpo“ draugijos medžiagos bei spektaklis, sukurtas pagal draugijos vaidintų pjesių fragmentus.

Paroda susideda iš 10 kilnojamų skaitmeninės spaudos stendų, kurių dydis 1,20 x 0,97 m. Ji buvo eksponuota Radviliškio savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Ginkūnų pagrindinėje mokykloje, Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje.

Šią parodą su pristatymu-paskaita apie „Varpo“ draugijos veiklą galime pasiūlyti ir Jums.

2008 m. rugsėjo mėn. įkūrimo 100-metį šventusios Šiaulių „Varpo“ draugijos veikla – vienas iš ryškiausių ir įdomiausių puslapių Šiaulių ir visos Lietuvos kultūros istorijoje. Dar XIX a. prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas, paskatino slaptų kultūrinių, švietėjiškų organizacijų kūrimąsi. Šiauliuose XIX a. pab. buvo įkurta rusų dramos teatro trupė, 1904 m. suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. Gubernatoriui 1905 m. atmetus šiauliečių kurtos kultūros draugijos „Viltis“ įstatų projektą, buvo parengti naujos organizacijos – „Varpo“ draugijos – įstatai. 1908 m. rugsėjo 19 d. draugija buvo įregistruota, o pirmininko pareigos patikėtos advokatui Kazimierui Venclauskiui.

„Varpo“ draugija užsiėmė plačia kultūrine veikla: statė įvairius vaidinimus, organizavo muzikinius renginius, paskaitas įvairiausiomis temomis. Vis dėlto didžiausią dėmesį ji skyrė teatrinei veiklai – per 1908–1914 m. pastatyta daugiau kaip 100 spektaklių. Į „Varpo“ draugijos veiklą įsitraukė žymiausi to meto teatralai, pirmiausia – režisieriai, kurių dirbo net keturi: Jonas Misius, Ona Pleirytė-Puidienė, 1909 m. į Šiaulius persikėlęs žymusis teatralas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis ir Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, buvusi visos draugijos siela. Jų dėka Šiauliai tuomet tapo Lietuvos teatro centru.

„Varpo“ draugija į spektaklius kviesdavo beveik kiekvieną šeštadienį. Aktoriai darbu, didžiuliu entuziazmu kompensavo žinių ar gabumų stoką. Intensyvus darbas išugdė nemažą būrį „Varpo“ draugijos artistų mėgėjų, kurių dalis vėliau tapo profesionaliais aktoriais.

„Varpo“ draugija subūrė jaunimo ir suaugusiųjų chorus, bendradarbiavo su kitais to meto meno veikėjais: Sofija Čiurlioniene, Vydūnu, Stasiu Šimkumi, Juozu Tallat-Kelpša ir kt.

1915 m., prasidėjus karui, „Varpo“ turėtos patalpos ir archyvas Dvaro g. sudegė, bet draugija tęsė veiklą pasivadinusi „Kanklių“ draugija. Po karo vėl grįžo prie senojo pavadinimo. 1919–1923 m., per paskutinį draugijos gyvavimo laikotarpį, ne kartą keitėsi jos valdyba bei vadovai. Į „Varpo“ nusipirktas patalpas ėmė pretenduoti daugelis organizacijų, kol galop 1923 m. jas perėmė kunigaikščio Vaidoto pėstininkų pulkas, ir dėl patalpų stygiaus bei išaugusios konkurencijos draugijos veikla užgeso.

 

Išsamesnę informaciją apie parodą teikia jos autorius Almantas Šlivinskas, tel. (8 41) 52 43 92.

« Atgal