Renginių kalendorius

  Gegužė 2017  
P A T K Pn Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Kilnojamoji paroda „Šiauliečiai – parlamentarizmo tradicijų puoselėtojai“

2010 m. lapkričio 3 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre (Kolegijos g. 5, Kražiai) atidaryta Šiaulių „Aušros" muziejaus parengta paroda „Šiauliečiai – parlamentarizmo tradicijų puoselėtojai", skirta Steigiamojo Seimo 90-osioms ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-osioms metinėms.

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre paroda veikė iki gruodžio 10 d.

Paroda pirmą kartą Kovo 11-osios proga buvo pristatyta „Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje, vėliau eksponuota Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Radviliškio rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje, Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Lietuvos parlamentarizmo raida nėra nuosekli. Jos vystymuisi įtakos turėjo įvairūs istoriniai veiksniai: geopolitinės aplinkybės, snatvarkų kaita ir sudėtingi procesai šalies viduje. Lietuvos parlamentarizmo tradicija nutrūko po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Moderniajam XX a. parlamentarizmui pradžią davė 1905 m. Didysis Vilniaus Seimas. 1918 m. Vasario 16-osios dienos akto nutarimai buvo parlamentarizmo tradicijų atgaivinimo pradžia, o 1920–1926 m. – klasikinio parlamentarizmo periodas Lietuvoje.

Parlamentarizmo raida vėl nutrūko 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą. Sovietinė Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba, tebuvo parlamento fikcija: ją skyrė Komunistų partija, jokios realios valdžios ji neturėjo. Tautos atstovybe ir aukščiausiąja įstatymų leidybos institucija Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba tapo 1990 m. kovo 11-ąją paskelbus aktą dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo.

Parodoje supažindiname su svarbiausiomis Šiaulių politinio gyvenimo asmenybėmis, jų indėliu į moderniojo parlamentarizmo raidą. Pristatomi Didžiojo Vilniaus Seimo ir Lietuvių konferencijos Vilniuje atstovai, Vasario 16-osios akto signatarai, Lietuvos Respublikos Steigiamojo, I, II, III Seimų nariai: Peliksas Bugailiškis, Povilas Višinskis, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Alfonsas Petrulis, Steponas Kairys, Antanas Povylius, Motiejus Petrauskas, Vladas Požela, Kipras Bielinis, Kazimieras Venclauskis ir kt. Ne visus juos galime laikyti tikraisiais šiauliečiais. Atrankos kriterijais buvo teritorinė kilmė, mokymasis, profesinės ar visuomeninės veiklos epizodas Šiauliuose.

Parodoje eksponuojama medžiaga apie Šiauliuose išrinktus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narius, Kovo 11-osios akto signatarus: Virgilijų Kačinską, Kęstutį Lapinską, Romualdą Ozolą, Donatą Morkūną, Algimantą Sėjūną, Mindaugą Stakvilevičių, šiauliečius parlamento gynėjus, 1992–2010 m. Šiaulių miesto atstovus Lietuvos parlamente.

Parodoje eksponuojama Šiaulių ,,Aušros" muziejaus rinkinių, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo Šiaulių miesto valdybos fondo (F. 76) ir asmeninių Leono Peleckio-Kaktavičiaus, Donato Morkūno, Algimanto Sėjūno, Alberto Špoko archyvų medžiaga.

Parodos partnerė – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Parodos rėmėja – Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo.


Išsamesnę informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Naujausios istorijos sektoriaus vedėja Birutė Lukošiūtė, tel. (8 41) 524394, Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė, tel (8 41) 524392.

« Atgal