Renginių kalendorius

  Biželis 2018  
P A T K Pn Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

2018 m. birželio 14 d. Šiaulių „Aušros" muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyko Gedulo ir vilties dienai skirtas renginys – Lietuvos ypatingojo archyvo parengtos parodos „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir valstybės vadovai" pristatymas. Dalyvavo Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė ir vyriausioji archyvistė Jelena Subotina, veikė kilnojamoji paroda apie sovietų valdžios represuotus Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarus.

Šiaulių „Aušros" muziejui buvo įteikta suskaitmeninta archyvinė medžiaga: tarpukario Lietuvos Respublikos XVII vyriausybės žemės ūkio ministro Stasio Pūtvio (1898–1942) baudžiamoji ir jo šeimos tremties bylos bei XIV ir XV vyriausybių švietimo ministro, IV Seimo pirmininko Kontantino Šakenio (1881–1959) baudžiamoji byla.

Koncertavo Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys" (vadovas Romas Pečeliūnas).

Šiais metais minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, su pagarba ir pasididžiavimu prisimenamos ryškiausios asmenybės, klojusios ir puoselėjusios atkuriamos Lietuvos valstybės pamatus. Prisimenami ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, stovėję prie modernios valstybės ištakų, jų gyvenimo kelias, nuopelnai šaliai, vertybės, kuriomis rėmėsi tarpukario Lietuvos visuomenė, kurios padėjo tautai išsilaikyti per sovietinę okupaciją, terorą ir represijas, skatino antisovietinį pasipriešinimą ir 1990 m. atvedė į nepriklausomybės atkūrimą.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, politinio teroro aukomis tapo nepriklausomos valstybės kūrėjai ir vadovai, politikos ir visuomenės veikėjai, kiti politiškai aktyvūs žmonės. Buvo represuoti 6 iš 20 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, iš jų – Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis sušaudyti, Vladas Mironas mirė kalėjime, Donatas Malinauskas mirė tremtyje, Aleksandras Stulginskis ir Petras Klimas kalinti ir persekioti iki mirties. Represuoti 6 iš 8 Ministrų kabinetų pirmininkų. Sušaudyti, kalėjimuose ar tremtyje mirė 28 iš 100 Lietuvos Respublikos Vyriausybių narių.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė skaitmeninių dokumentų rinkinį DVD formatu, stacionarią ir virtualią parodas bei edukacinę programą, skirtas sovietų valdžios represuotų ir persekiotų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, tarpukario Lietuvos valstybės vadovų ir ministrų atminimo įprasminimui.

Renginyje Chaimo Frenkelio viloje buvo pristatyta paroda „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir valstybės vadovai". Plačiau buvo aptarti ir su Šiaulių kraštu susijusių tarpukario vyriausybės narių S. Pūtvio, K. Šakenio likimai ir „Aušros" muziejui įteikti jų baudžiamųjų bylų skaitmeniniai vaizdai.

Šiaulių „Aušros" muziejuje yra saugomas Pūtvių šeimos tremties archyvas, kurį 2008 m. perdavė S. Pūtvio duktė Julija Pūtvytė-Daniliauskienė. Tai – Darijos Zubovaitės-Pūtvienės, Julijos ir Aleksandros Pūtvyčių, Tatjanos Zubovienės epistolinis palikimas: tremtyje ir į tremtį rašyti laiškai, atsiminimai, eilėraščiai.

Lietuvos ypatingojo archyvo „Aušros" muziejui dovanoti Pūtvio ir jo šeimos, taip pat Šiaulių gimnazijos auklėtinio (1900 m. laidos absolvento) K. Šakenio baudžiamosios ir tremties bylų dokumentų skaitmeniniai vaizdai papildys muziejaus rinkinius, bus panaudojami istorinės atminties, pilietinio ir tautinio ugdymo priemonėse.

Vasario 16-osios Akto signatarų, vyriausybės narių veikla ir tragiškas likimas sovietinės okupacijos metais – pilietiškumo, ryžto ginti pamatines tautos vertybes pavyzdys. Jų palikimas ir priesakas – darbais ir pasiekimais įprasminti Lietuvos laisvę ir amžinumą.

 

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkė-vyriausioji specialistė Birutė Lukošiūtė, tel. (8 41) 52 43 92.

 

« Atgal