Renginių kalendorius

  Biželis 2018  
P A T K Pn Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 

2018 m. gegužės 31 d., ketvirtadienį, 17 val. Šiaulių „Aušros" muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) bus minimos Sąjūdžio 30-osios metinės. Programoje: susitikimas su Šiaulių sąjūdininkais, fotografijų ir vaizdo medžiagos apie Šiaulių Sąjūdį peržiūra, renginiui skirtos parodos „Įdomiausi Sąjūdžio artefaktai Šiaulių „Aušros" muziejaus rinkiniuose" pristatymas. Sąjūdžio kanklininkė Elena Ralienė atliks melodijas, kurios skambėjo Šiaulių Sąjūdžio steigiamojoje konferencijoje. Parko rožyne bus pasodinta Sąjūdžio 30-mečiui skirta rožė. Renginys nemokamas.

Laisvos Lietuvos idėja vienijo lietuvius pasipriešinimo ir laisvės kovų sąjūdžiams per visą XX a. Lietuvos istoriją. Paskutinį pasipriešinimo laikotarpį vainikavo Sąjūdis, pasiekęs tikslą - Lietuvos nepriklausomybę. Tai nuo 1988 m. vasaros kilęs galingas demokratinis judėjimas, suvienijęs daugumą Lietuvos piliečių.

Šiauliečių tautinį atgimimą paskatino XX a. 8 deš. suaktyvėjusi Šiaulių disidentų Onos Lukauskaitės-Poškienės, Mečislovo Jurevičiaus, Jono ir Jadvygos Petkevičių ir kt. veikla. Šiauliečiai aktyviai dalyvavo 1988 m. birželio 6 d. Šiauliuose įkurto ekologijos klubo „Aukuras" (prezidentas Rimvydas Tamulaitis) kartu su kitais klubais organizuojamuose masiniuose žygiuose per Lietuvą, Baltijos jūros apkabinimo ir kt. akcijose.

1988 m. liepos 22 d. Šiaulių Saulės Laikrodžio aikštėje įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas, kurį vedė šiauliečiai inžinieriai Jonas Keldušis ir Vaclovas Vingras. Mitinge dalyvavo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau - LPS) iniciatyvinės grupės nariai: Antanas Buračas, Romualdas Ozolas, Zigmas Vaišvila, Alvydas Medalinskas, svečiai iš Armėnijos ir Latvijos. Buvo renkamos aukos Povilo Višinskio paminklo statybai, suburta jo atminimo įamžinimo grupė.

1988 m. liepos 26 d. susirinkime Šiaulių inžinierių namuose buvo išrinkta LPS Šiaulių miesto iniciatyvinė grupė: Kazimieras Alminas, Stasys Kaulinis, Jonas Keldušis, Viktoras Kunickas, Kęstutis Oginskas, Mindaugas Stakvilevičius, Vaclovas Vingras. Iniciatyvinės grupės seniūnu tapo architektas Virgilijus Kačinskas, pirmosios Šiauliuose Sąjūdžio rėmimo grupės „Tautos - tautai" įkūrėjas. Iniciatyvinę grupę vėliau papildė Palmyra Sarnačinskaitė (Šiaulių medikų LPS iniciatyvinė grupė), Vaidotas Stakvilevičius, Algirdas Ulčinas („Nuklono" gamyklos LPS iniciatyvinė grupė).

1988 m. spalio 17 d. Šiaulių dramos teatre surengtoje LPS Šiaulių steigiamojoje konferencijoje buvo išrinkta keturiasdešimties asmenų Sąjūdžio Šiaulių taryba, delegatai į Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą. Devyni tarybos nariai - V. Kačinskas, Petras Balčiūnas, K. Alminas, J. Keldušis, V. Vingras, Aldona Veronika Koskienė, Gytis Padegimas, M. Stakvilevičius ir Rimantas Braziulis - tapo LPS Seimo nariais.

Pirmuoju Sąjūdžio Šiaulių tarybos seniūnu išrinktas V. Kačinskas, o vėliaus kas tris mėnesius rotacijos būdu vadovo K. Alminas, P. Balčiūnas, A. V. Koskienė, J. Keldušis. Nuo 1989 m. rugsėjo 25 d. seniūnus pakeitė pirmininkai, kuriuos rinko konferencija. Jais tapo Antanas Pniauskas, Algimantas Sėjūnas, Petras Ivoškus.

1988 m. spalio 12 d. - Šiaulių Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis Komitetas pripažino Šiaulių miesto Sąjūdį, kaip „sudėtinę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalį", ir suteikė jam visuomeninės organizacijos statusą. Šiaulių sąjūdininkams buvo paskirtos patalpos - Aušros al. Nr. 49, kur įsikūrė Sąjūdžio būstinė.

Į Šiaulių „Aušros" muziejaus rinkinius pirmieji Sąjūdžio eksponatai pateko jau 1988 m. vasarą. Tai buvo Sąjūdžio mitinguose platinti ženkleliai su tautine simbolika, šiauliečių pasisiūtos trispalvės vėliavos, pirmieji laikraščių ,,Sąjūdžio žinios", ,,Atgimimas" numeriai. Juos perduodavo šiauliečiai, dalyvavę mitinguose, akcijose ir kituose Sąjūdžio renginiuose. Surinkta ir įdomi Šiaulių sąjūdininkų mitinguose, piketuose, akcijose naudotų plakatų, transparantų, kolekcija. Daugiausia dokumentinės medžiagos apie Šiaulių sąjūdį perdavė: V. Kačinskas, Irena Vasinauskaitė, A. V. Koskienė, Marius Danazas, Antanas Kliunka, A. Ulčinas ir kt. sąjūdininkai. Muziejuje saugomos fotografų: Vaidoto Kisielio, Romualdo Struogos, Juozo Bindoko, Jono Tamulio, Algimanto Barzdžiaus, Romo Linionio, Zenono Nekrošiaus, Romualdo Požerskio ir kt. autorių fotografijos, kuriuose užfiksuoti svarbiausi Atgimimo metų įvykiai Šiauliuose ir Lietuvoje.

Dalį muziejuje saugomos Sąjūdžio medžiagos renginio dalyviai galės apžiūrėti renginiui skirtoje parodoje „Įdomiausi Sąjūdžio artefaktai Šiaulių „Aušros" muziejaus rinkiniuose.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros" muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkė-vyr. specialistė Birutė Lukošiūtė, tel. 841 524392, 861283550.

« Atgal