Renginių kalendorius

  Rugpjūtis 2017  
P A T K Pn Š S
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

 

2017 m. rugpjūčio 15 d., antradienį, 17 val. Šiaulių „Aušros" muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) vyko tradicinė Žolinės vakaronė. Susirinkusiųjų laukė šventinės Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, edukaciniai užsiėmimai, dainos, šokiai ir įvairios pramogos. Dalyvavo Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki" (vad. Jovita Lubienė) ir Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Nesenstantys širdimi" (vad. Birutė Poškienė). Įėjimas – 0,50 Eur, vaikams iki 7 m. šventė buvo nemokama.

Etnologai teigia, kad Žolinė pirmiausia yra krikščioniška šventė, tačiau pastebima, kad jos tradicijos persipina ir su pagonybės laikų papročiais. Nuo seno šiuo laiku baigdavosi rugiapjūtė ir po vasarojaus nuėmimo visa giminė susirinkdavo pabaigtuvėms. Todėl Žolinė dažnai dar vadinama javapjūtės pabaigtuvėmis, o kartais ir bičkopio, medsukio, duonos, medaus ir pieno švente.

Senovės baltai per Žolinę atlikdavo apeigas, skiras didžiajai deivei gimdytojai Ladai ar Žemynai. Ilgai buvo tikima, kad iki Žolinės (kol už naują derlių nepadėkota dievams, o vėliau ir Šv. Mergelei Marijai) galima valgyti tik šviežią obuolį, ropę ar ridiką. Kepti duoną ar valgyti šviežias bulves buvo galima tik po šventės, įsibėgėjus rugpjūčiui.

Šviesaus atminimo Tėvas Stanislovas šią vasaros pabaigos šventę yra apibūdinęs: „Žolinės yra Žemės Dievo šventė, kuomet žmogus pamato, kaip jo darbas atneša rezultatų, jo sodas subrandina vaisių, miškai atveria savo gėrybių kraites ir atsiranda gamtos, žemės ir žmonių santarvė".

Įvairiose Lietuvos vietose Žolinė švenčiama skirtingai. Žemaitijoje šventinama tik puokštė (kuriai tiko ir medetkos, ir mirtos, ir nasturtai, ir kraujažolės, ir rugiagėlės, ir ramunės, ir kitos lauko gėlės), Dzūkijoje visas derlius (bulvės, kopūstai, morkos, žirniai ir t. t.). Ne atsitiktinai, Dzūkijoje dar gyvas ir kitas liaudiškas šios šventės pavadinimas – Kopūstinė. Visuose Lietuvos regionuose dažnai su gėlėmis pašventinti nešami sunokę javai. Šventinamos avižos, kviečiai, miežiai, rugių varpos. Žemaičiai turėjo tradiciją nešti ir piktdagį (kad primintų Kristaus kančią), kurį vėliau pasodindavo šaknimis aukštyn lauke. Tikėta, kad po šio ritualo iš dirvos išnyks piktžolės.

Žaliūkių malūnininko sodyboje vyksiančioje šventėje tradiciškai vyko šventinės Žolinės apeigos, tačiau netrūko ir kitų pramogų. Šiemet pirmą kartą buvo galima išbandyti naują edukacinį užsiėmimą ir sukurti Žolinės fotogramą. Originalaus atviruko kūryba prasidėjo kai iš pateiktų gėlių ir žolynų ant šviesai jautraus popieriaus lankytojai sudėliojo savo kompozicijas. Jas apšvietus kryptine šviesa ir išryškinus specialiomis cheminėmis priemonėmis bus gaunamas vaizdas be fotokameros, o lankytojų rankose atsiras unikalus, jų pačių sukurtas atvirukas.

Pasimėgauti žemaitiška muzika, dainomis, šokiais ir įvairiomis pramogomis kvietė folkloro ansambliai, kurie supažindino su iš kartos į kartą perduodamu autentišku folkloru ir ta kultūros dalimi, kuri atspindi itin glaudų ryšį su gimtąja žeme ir tautos papročiais.

Jau tapo tradicija, kad per Žolinę Šiaulių universiteto Botanikos sode (Paitaičių g. 4, Šiauliai) veikia paroda iš Šiaulių „Aušros" muziejaus rinkinių. Šiemet lankytojai išvydo parodą „Lietuvių tautinis kostiumas", kurioje eksponuoti unikaliausi jau beveik šimtą metų muziejuje saugomi lietuviškų (daugiausiai žemaitiškų) rūbų pavyzdžiai.

Fot. E. Tamošiūnas. Daugiau nuotraukų iš renginio – Žaliūkių malūnininko sodybos facebook'e.

Organizatorė – Žaliūkių malūnininko sodyba
Rėmėjos: LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

Informaciją apie renginį teikia Šiaulių „Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė, tel. (8 41) 21 11 98.

« Atgal