Renginių kalendorius

  Gruodis 2017  
P A T K Pn Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Paroda „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose“ atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje

2017 m. lapkričio 16 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda) vyko Šiaulių „Aušros" muziejaus parengtos parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose" atidarymas bei katalogo-albumo „Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose" pristatymas.

Tautodailininkės, tarptautinį pripažinimą pelniusios popieriaus karpinių meistrės, Šiaulių „Aušros" muziejaus bičiulės, garsios Putvinskių giminės atstovės J. Daniliauskienės (1926–2009) karpiniai - tai savita dabartinės liaudies grafikos atmaina. Pagrindiniai jos kūrybos šaltiniai – gamta, tautodailė ir jautri meninė prigimtis – susilieja į visumą ir atskleidžia meninės technikos meistrystę bei išradingumą.

J. Daniliauskienė gimė nepriklausomoje Lietuvoje Darijos Zubovaitės ir agronomo, žemės ūkio ministro Stasio Putvinskio šeimoje Šilo Pavėžupyje (Kelmės r.). 1941 m. su šeima buvo ištremta iš Lietuvos (tėvas mirė lageryje). Penkiolika gražiausių J. Daniliauskienės jaunystės metų prabėgo Sibire. Į Lietuvą ji grįžo 1956 m. su trimis dukromis ir to paties likimo vyru etnografu Antanu Daniliausku (1926-1983).

Pirmąją asmeninę popieriaus karpinių parodą J. Daniliauskienė pristatė 1964 m., po to jų buvo surengta dar 40. Tautodailininkės kūriniai plačiai eksponuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse: Latvijoje, Belgijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Jugoslavijoje, Graikijoje, Islandijoje, Indijoje, Baltarusijoje, Rusijoje. 1979 m. jos kūryba buvo įvertinta Respublikine Pauliaus Galaunės premija.

J. Daniliauskienės kūrybiškumas, išradingumas ir visuomeninė veikla prisidėjo prie karpinių meno atgaivinimo. Menininkė kartu su tautodailininke Nijole Jurėniene rengė konsultacijas norintiesiems karpyti, vadovavo mokymo būreliams, skaitė paskaitas. Sukaupta teorinė ir praktinė patirtis 1980 m. sugulė knygoje „Karpiniai". 1967 m. J. Daniliauskienė įstojo į Liaudies meno draugiją (nuo 1990 m. - Lietuvos tautodailininkų sąjunga), kuri 1986 m. išleido jos pirmąjį popieriaus karpinių katalogą „Julijos Daniliauskienės karpiniai". 1999 m. pasirodė antrasis, dar didesnis katalogas.

Menininkė nuolatos domėjosi „Aušros" muziejaus veikla, dalyvaudavo muziejaus renginiuose, čia eksponuodavo savo kūrybą, kartu su kitais giminaičiais muziejui perdavė senelio, Šaulių sąjungos įkūrėjo Vladislovo Gerardo Putvinskio-Pūtvio archyvą. J. Daniliauskienė taip pat buvo viena iš „Aušros" muziejaus įkūrėjo Pelikso Bugailiškio premijos, kuri skiriama už muziejininkystės, kraštotyros darbus, kultūrinę ir mokslinę veiklą, steigėjų. Didžiąją savo kūrybinio palikimo dalį 2008 m menininkė padovanojo „Aušros" muziejui. Po tautodailininkės mirties karpinių rinkinys buvo papildytas naujais kūriniais ir archyvine medžiaga, kurią perdavė jos dukros Viktorija Daniliauskaitė ir Giedrė Daniliauskaitė-Dabkevičienė.

Šiaulių „Aušros" muziejuje saugomą J. Daniliauskienės kūrybinį palikimą sudaro 1 556 karpiniai, 2 aliejinės tapybos etiudai, 6 spaudiniai bei 520 vnt. archyvas, kurio reikšmingą dalį sudaro karpinių piešiniai ant kalkinio popieriaus, per etnografines ekspedicijas nupiešti spintų, kraičių skrynių ornamentai, peizažai, eskizai.

Menininkę ypatingai jautė Lietuvos gamtos įvairovę ir grožį. Medžiai, augalai, paukščiai ir gyvūnai yra vieni iš svarbiausių jos kūrybos objektų. Parodoje eksponuojami karpiniai leidžia atsekti dėsningą menininkės ėjimą nuo ją supančios gamtos motyvų kartojimo, ankstyvųjų aplikacijų iki augalinių stilizuotų darbų, sudėtingų abstrahuotų kompozicijų.

« Atgal