Renginių kalendorius

  Gegužė 2018  
P A T K Pn Š S
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Paroda „Antanas Rimavičius: Dievui ir Žmogui“ pristatoma Latvijoje

2018 m. kovo 14 d., trečiadienį, 15 val. Latgalos kultūros istorijos muziejuje (Rezeknė, Latvija) vyks Šiaulių „Aušros" muziejaus parodos „Antanas Rimavičius: Dievui ir Žmogui" pristatymas. Paroda veikia 2018 m. kovo 7 d. – balandžio 7 d.

Kunigo ir savamokslio skulptoriaus A. Rimavičiaus gyvenimas ir kūrybinis palikimas ilgą laiką buvo nepelnytai primiršti. Palikęs ryškius ganytojiškos ir kūrybinės veiklos pėdsakus Latvijoje, ten ir atgulęs amžino poilsio jis didelę dalį skulptūrų testamentu paliko tėvynei Lietuvai.

A. Rimavičius (Rimawicze, Rimowicz) gimė 1865 m. spalio 28 d. Šakynos ūkininko Juozo Rimavičiaus šeimoje. Pradinį mokslą baigė Šakynos parapinėje mokykloje, vėliau mokėsi Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje. 1884 m. įstojo į Peterburgo dvasinę akademiją, ją baigęs, tik trumpam parvyko į Kauną, kad būtų įšventintas į kunigus, o visą likusį gyvenimą nugyveno katalikiškoje Latgaloje, kuri tiek ūkiniu, tiek kultūriniu požiūriu buvo atsilikęs kraštas, mišrios nacionalinės sudėties (gyveno daug rusų, lenkų, lietuvių), tad dirbti ganytojišką darbą, kunigauti nebuvo lengva.

Kunigas buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą nuo 1920 m. iki pat mirties 1933 m. (palaidotas Rubenėje (Rubene). A. Rimavičius buvo sudėtingo charakterio, bet meniškos prigimties, labai energingas ir nagingas bažnyčių atnaujintojas, jo meilė menui nebuvo atribota nuo meilės krikščioniškai tiesai.

A. Rimavičius širdimi buvo Lietuvoje ir labai jos ilgėjosi. Rašė į Lietuvos spaudą, bendravo su šakyniškiu žurnalistu ir literatūrologu Aleksandru Merkeliu. Daug džiaugsmo ir kūrybinio įkvėpimo jam suteikė 1930 m. Kaune įvykusi jo darbų paroda, gražus jos įvertinimas.

„Aušros" muziejaus paveldėtų A. Rimavičiaus skulptūrų skaičius įvairiuose šaltiniuose nurodomas nevienodas. Antrojo pasaulinio karo metu muziejaus eksponatai buvo išslapstyti daugiau nei 50 vietų. Dalis skulptūrų žuvo Gilvyčiuose, bet didžiausia netektis patirta 1944 m., kai į Šiaulių „Gubernijos" alaus daryklos sandėlį pataikė bomba ir sunaikino 46 didžiausias medines skulptūras. Iš nuotraukų matyti, kad tai buvo labai įspūdingi kūriniai. Šiuo metu muziejuje saugomos 132 skulptūros. Nemažai A. Rimavičiaus kūrinių liko Latvijoje.

A.Rimavičiaus kūriniai - tai nacionalinis mūsų turtas. Profesoriaus Vytenio Rimkaus žodžiais, jo kūrinius galima laikyti oficialiosios bažnytinės skulptūros ir Šiaurės Lietuvos bei Pietryčių Latvijos liaudies skulptūros tarpine stilistine grandimi.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros" muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, tel. (8 41) 43 96 75.

« Atgal