Renginių kalendorius

  Spalis 2018  
P A T K Pn Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Kunigo-skulptoriaus Antano Rimavičiaus atminimas įamžinintas Latgaloje

Jau beveik pusę metų po Latvijos Latgalą keliauja Šiaulių „Aušros" muziejaus paroda „Antanas Rimavičius: Dievui ir Žmogui". 2018 m. gegužės 3 d. paroda atidaryta Balvų muziejuje. Gegužės 4 d. vyko didelės iškilmės, skirtos kunigo-skulptoriaus Antano Rimavičiaus atminimo įamžinimui. Renginiai prasidėjo Šv. Mišiomis Balvų katalikų bažnyčioje. Mišiose dalyvavo Agluonos-Rėzeknės vyskupas Janis Bulis, Daugpilio evangelikų-liuteronų vyskupas Einars Alpe, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Latvijos Saeimos nariai, svečiai iš Lietuvos. Po Šv. Mišių vyko Antano Rimavičiaus aikštės ir jam skirto paminklo atidarymas.

Latgaloje A. Rimavičius paliko ryškius ganytojiškos ir kūrybinės veiklos pėdsakus, ten ir atgulė amžino poilsio.

A. Rimavičius gimė 1865 m. spalio 28 d. Šakynos ūkininko Juozo Rimavičiaus šeimoje. Pradinį mokslą baigė Šakynos parapinėje mokykloje, vėliau mokėsi Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje. 1884 m. įstojo į Peterburgo dvasinę akademiją, ją baigęs, tik trumpam parvyko į Kauną, kad būtų įšventintas į kunigus, o visą likusį gyvenimą nugyveno katalikiškoje Latgaloje, kuri tiek ūkiniu, tiek kultūriniu požiūriu buvo atsilikęs kraštas, mišrios nacionalinės sudėties (gyveno daug rusų, lenkų, lietuvių), tad dirbti ganytojišką darbą, kunigauti nebuvo lengva. Kunigas buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą iki pat mirties 1933 m. (palaidotas Rubenėje).

Balvuose A. Rimavičius kunigavo nuo 1897 iki 1914 m. Čia jis naujam gyvenimui prikėlė dar 1782 m. statytą bažnyčią: kartu su staliumi Antanaičiu sukūrė bažnyčios altorių ir šventųjų skulptūras. Į miestelį pradėjo keltis pirkliai, amatininkai, miestelis išsiplėtė ir pradėjo augti. A. Rimavičius Balvuose atrado medžio drožybą, pajuto kūrybos džiaugsmą, rūpinosi parapijos reikalais, čia jis palaidojo savo motiną.

A. Rimavičius širdimi buvo Lietuvoje ir labai jos ilgėjosi. Rašė į Lietuvos spaudą, bendravo su šakyniškiu žurnalistu ir literatūrologu Aleksandru Merkeliu. Daug džiaugsmo ir kūrybinio įkvėpimo jam suteikė 1930 m. Kaune įvykusi jo darbų paroda, gražus jos įvertinimas.

Testamentu savo kūrybinį palikimą A. Rimavičius paliko „Aušros" muziejui, kur saugomos 132 jo skulptūros. Nemažai A. Rimavičiaus kūrinių liko Latvijoje.

A.Rimavičiaus kūriniai – tai nacionalinis turtas. Profesoriaus Vytenio Rimkaus žodžiais, jo kūrinius galima laikyti oficialiosios bažnytinės skulptūros ir Šiaurės Lietuvos bei Pietryčių Latvijos liaudies skulptūros tarpine stilistine grandimi.

Fot. Tatjana Vinogradova

« Atgal