Renginių kalendorius

  Liepa 2017  
P A T K Pn Š S
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Beveik dešimtmetį restauruotą Gruževskių šeimos portretą padeda pažinti interaktyvus gidas

2016 m. rudenį Chaimo Frenkelio vilos ekspoziciją „Provincijos dvaras" papildė išskirtinio dydžio (220x195,5 cm) ir reikšmės Gruževskių šeimos portretas, nutapytas apie 1825 m. ir kadaise kabėjęs Kelmės dvaro salone. Įvertinant tai, kad grupinių portretų Lietuvos ir Lenkijos dvaruose būta nedaug ir jie dažniausiai vaizdavo nuo dviejų iki penkių asmenų, šis Gruževskių šeimos portretas stebina vaizduojamų asmenų gausa – jame įamžinta dešimt šeimos narių. Šiaulių „Aušros" muziejus parengė interaktyvų gidą, leidžiantį detaliau patyrinėti Chaimo Frenkelio vilos valgomojo salę puošiantį Gruževskių šeimos portretą.

„Aušros" muziejus nuolat ieško modernių ir patogių būdų supažindinti visuomenę su Lietuvos ir Šiaulių krašto praeitimi bei istorijos vingiais. Prisijungdamas prie šių metų Lietuvos muziejų kelio temos „Dvarų kultūros atspindžiai" plėtojimo, muziejus rudenį pristatė lietuvių ir anglų kalbomis parengtus penkis interaktyvius pažintinius maršrutus po grafų Zubovų dvarų sodybas Šiaulių mieste ir jo apylinkėse. Naujai parengtas interaktyvus gidas supažindins su dar viena įtakinga Žemaitijos dvarininkų gimine – keturis šimtus metų Kelmės dvarą valdžiusiais Gruževskiais.

Tiek savo dydžiu, tiek meniniu įtaigumu abejingų nepaliekantis išskirtinis Gruževskių paveikslas skatina susimąstyti, kas buvo portretuojami asmenys, kokios jų istorijos, kas juos sieja. Pagal menotyrininkės Dalios Tarandaitės atliktą Gruževskių šeimos portreto tyrimą lietuvių ir anglų kalbomis parengtas interaktyvus gidas padės lankytojams atrasti, kiek daug vienas paveikslas gali papasakoti apie dailininko meistriškumą ir to meto dailės lygį, portretuojamų asmenų meninį skonį, gyvenimo būdą, socialinius ryšius ir pan.

Gruževskių šeimos portretas daugiau nei 100 metų kabėjo Kelmės dvaro salone. Po Juliaus Gruževskio (1808–1865) dalyvavimo 1831 m. sukilime paveikslas kartu su kitomis dvaro vertybėmis ir brangiais baldais buvo patekęs į konfiskuojamo Kelmės dvaro turto sąrašą, bet kažkokiu būdu buvo išsaugotas. Pirmosios sovietų okupacijos metais Kelmės dvaras, kaip ir daugelis kitų Lietuvos dvarų, buvo gerokai nuniokotas, o vertingesni daiktai buvo išgrobstyti ir pradingo. Šiaulių „Aušros" muziejus, vykdydamas kultūros vertybių apsaugos funkciją, registravo ir aprašinėjo dvaruose likusias vertybes. Siekiant išsaugoti Gruževskių šeimos portretą, jis 1940 m. pateko į „Aušros" muziejų.

Nuo 2007 m. portretas buvo restauruojamas Prano Gudyno restauravimo centre Vilniuje, nes buvo kritinės būklės: drobė stipriai deformuota, parudavusi, dėmėta, vietomis lopyta, joje gausu įvairaus dydžio skylių, įplėšimų, pradūrimų; portreto paviršius dėl pageltusio lako ir nešvarumų buvo patamsėjęs, ištrupėjęs beveik trečdalis tapybos sluoksnio. Prano Gudyno restauravimo centre portreto restauracija truko iki 2016 m.

Gruževskių šeimos portretą pristatantį interaktyvų gidą bei kitus muziejaus parengtus pažintinius maršrutus galima išbandyti į savo išmaniuosius įrenginius parsisiuntus nemokamą mobiliąją programėlę „iziTRAVEL" ir paieškos laukelyje įvedus vietovardį – ŠIAULIAI. Chaimo Frenkelio vilos ekspozicijoje lankytojų laukia muziejaus planšetiniai kompiuteriai, kad išskirtine galimybe detaliau susipažinti su Gruževskių šeimos portretu galėtų pasinaudoti ir tie, kurie neturi asmeninių išmaniųjų įrenginių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gruževskių šeimos portretas prieš restauraciją.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gruževskių šeimos portretas po restauracijos.

 

 

 

Gruževskių šeimos portretą pristatantis interaktyvus gidas bei pažintiniai maršrutai po grafų Zubovų dvarų sodybas parengti Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Šiaulių „Aušros" muziejaus lėšomis.

 

 

 

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros" muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Jovita Vilimaitienė, tel. (841) 52 43 91.

 

« Atgal