Renginių kalendorius

  Rugsėjis 2017  
P A T K Pn Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  


2017 m. birželio 23 d. 18 val. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) tradiciškai bus švenčiamos Kupolinės – seniausias vasarvidžio tradicijas išlaikiusi šventė, kupina magijos, mistikos ir šviesos stebuklo. Programoje: vainikų pynimas, kupolės medžio puošimas, kupoliavimas ir būrimas, javų ir medžių lankymas, ugnies pagerbimas, vaišinimas apeigine duona ir gira, saulės palydėjimas ir laužo uždegimas, vainikėlių mėtymas ant kupolės medžio, žaidimai, dainos ir šokiai prie laužo. Liaudiškas tradicijas skleis Šiaulių miesto folkloro ansambliai „Margulis", „Rėda", „Vaiguva" ir svečiai – Šeduvos kultūros ir amatų centro folkloro ansamblis.

Penktadienį vyksianti šventė vadinama įvairiai: Kupolinės, Kupolės, Rasos, Vainikų šventė, Joninės. Įvairiuose šventės pavadinimuose slypi skirtingų istorijos laikotarpių prasmės. Kupolėmis seniau vadintos sužydėjusios pievos, taip pat ir žolynų puokštės, vaistažolės, iš kurių buriama, ir medis arba šakota kartis, įkasama šventvietės viduryje, apipinta ir papuošta vainikais. Pagal S. Daukantą tai Vainikų šventė, mat jais puošiamos galvos, vartai, medžiai, kryžiai, jie plukdomi vandenyje. Rasų pavadinimas primena, jog dabar vešliausi žolynai, o ant jų saulei tekant tyriausia rasa, teikianti žvalumo, grožio ir sveikatos. Joninių pavadinimas atėjęs iš Katalikų Bažnyčios liturgijos. Tai Šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė. Tad šią dieną ypač mėgsta Jonai, Jonės, Janinos, nes ji švenčiama Joninių išvakarėse, o mūsų krašte varduvininkus iš vakaro ir sveikindavo.

Vasarvidis arba vasaros saulėgrįža (nuo birželio 18 iki 24 d.) kitados buvo švenčiama net savaitę, kupina šventinių apeigų su žolynais, ugnimi ir vandeniu. Būdavo renkamos vaistažolės, kurios šiuo metų laiku turi daugiausiai gydomųjų galių. Jos laikomos namuose iki kitų metų vidurvasario, gydo žmones ir gyvulius, gina nuo piktų akių nužiūrėjimo.

Įvairias tradicijas Kupolinių vakarą prisiminsime ir Žaliūkių malūnininko sodyboje, kur ramiai kupoliaujant, pinant vainikus atgaivinami iš amžių glūdumos atėję tautos papročiai. Apskritas vainikas reiškia amžinybę ir darną, žmogaus dvasinį tyrumą. Savo forma jis panašus į saulę, teikiančią šilumą ir gyvybę. Nors vainikais tą naktį puošiasi visi, bet jis visų pirma jaunų, netekėjusių mergelių puošmena. Kad vainikas turėtų stebuklingą galią ir galėtų išpildyti svajones, reikia žolynus surinkti iš septynių laukų, septynių rūšių, ir su niekuo nešnekant nupinti.

Kupolinės ir rugių žydėjimo metas. Aplankę rugių lauką, drauge su folkloro ansambliais prisiminę liaudies dainas apie rugelius, jau galėsime laukti ir naujo derliaus ruginės duonos. Aplankysime ir apdainuosime ne tik rugius, bet ir žydinčius linus, ir žaliuojantį ąžuolą, ir liepas su šermukšniais.

Šventėje bus galima sužinoti ateitį, burtis ją iš devynių žolynų. Tik tą vakarą sodyboje apsilankanti žolininkė patars, ką daryti, kad išvengtume bėdų, kaip elgtis, norint susirasti antrąją pusę, ką likimas pažadės ateinančiais metais.

Pindami vainikus, kupoliaudami, iš surinktų žolynų spėdami ateitį, vaišindamiesi apeigine duona ir gira, paragavę devynių žolelių arbatos, atidavę garbę ugnies deivei Gabijai, uždegsime naują šventinę ugnį. Visi dainuosime, šoksime ir linksminsimės prie didžiojo šventinio laužo. Seniau tikėta, kad kuo plačiau jis apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius. Vėliau, saulei nusileidus, galėsime ieškoti stebuklingojo paparčio žiedo. Kas gi tas paparčio žiedas? Žolininkė habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė rašė: „tas, kas ieško paparčio žiedo tam, kad jį įsidėtų į kišenę – niekada neras. Kas ieško, norėdamas žmonėms padaryti gera, – paparčio žiedas jį pats susiras".

Įėjimas – 0,50 Eur. Jonams, Janinoms, Jonėms ir vaikams iki 7 m. šventė nemokama.

Šventės organizatorė – Šiaulių „Aušros" muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyba. Rėmėjos: LR kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

Nuotraukų galerija iš renginio – Žaliūkių malūnininko sodybos facebook'e.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė, tel. (8 41) 21 11 98.

« Atgal